Pasak Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus ekonomistės Editos Giedraitės, kas penktas gyventojas taip pat patenka į skurdo rizikos grupę, o trečdalis gyventojų savo finansinę padėtį vertina neigiamai. Tiesa, perkamoji gyventojų galia lenkia Latviją, Lenkiją bei daugelį Rytų Europos šalių.
„Nors didėjanti infliacija varžo gyventojų vartojimo augimą, prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs greičiau nei kainos, todėl ir perkamosios galios augimo tendencija turėtų išlikti”, - sako E. Giedraitė.
Pasak ekonomistės, Lietuva pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių lygiuojasi į Nyderlandus ir Jungtinę Karalystę. Tiesa, mažiausias pajamas gaunančių žmonių padėtis yra blogesnė, nors tokių gyventojų dalis yra mažiausia visoje Europoje.
„Remiantis 2017 metų ketvirtojo ketvirčio Eurostato duomenimis, apie 15 proc. gyventojų, turinčių žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, nepavyksta susirasti darbo, o tarp turinčių vidurinį išsilavinimą ši dalis sudaro 9 proc. Toks atotrūkis tarp skirtingą išsilavinimą turinčių gyventojų, deja, yra vienas didžiausių Europoje“, sako E. Giedraitė.
Anot ekonomistės, šalyje 92 proc. gyventojų niekada netenka dirbti naktimis, šiuo požiūriu Lietuva yra pirmoji Europoje.
„Naktimis dažniausiai dirba Slovakijos, Slovėnijos ir Islandijos šalių gyventojai . Tiesa, vidutiniškai lietuviai dirba 38,5 val. per savaitę - valanda ilgiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis”, - kalba E. Giedraitė.
Anot ekonomistės, Vilnius laikomas pačia švariausia sostine Europoje ir užima pirmą vietą Žaliojo miesto indekse, bet penktadaliui gyventojų iškyla infrastruktūros problemomų: neturi tualeto su kanalizacija, vonios ar dušo, jų namuose varva stogas, būstas tamsus arba nepakankamai šviesus.
„Latvijoje ir Rumunijoje daugiau kaip pusei šeimų, kuriose yra bent trys suaugusieji, tenka gyventi susispaudus (pavyzdžiui, šeima gyvena viename kambaryje). Lietuvoje šis rodiklis nesiekia 30 proc., tačiau beveik pusėje Europos valstybių ši dalis sudaro mažiau nei 5 proc.“, - pažymi E.Giedraitė.
Lietuva pirmauja ir pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį kalinių ir žmogžudysčių dalį, nors apie nusikaltimo, smurto ar vandalizmo atvejus gyvenamajame rajone praneša tik apie 3,4 proc. gyventojų.
„Didesnis visuomenės sąmoningumas ir aktyvumas galėtų teigiamai veikti kriminologinę situaciją. Štai Bulgarijoje, Serbijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Nyderlanduose neramumus gyvenamoje aplinkoje pastebi ir apie juos praneša apie penktadalis gyventojų”, - sako ji.
Naujausias 2017 metų rudens Eurobarometro tyrimas rodo, kad 83 proc. ES piliečių yra patenkinti gyvenimu, o Lietuvoje ši dalis sudaro 70 proc. Lenkijoje tokių žmonių yra 86 proc., Estijoje - 81 proc., Latvijoje - 69 proc.
