Patvirtinus projektą, vidaus vandenyse būtų leidžiama tik specializuota žvejyba (išskyrus verslinę žvejybą Kuršių mariose ir Nemuno žemupio polderiuose). Taip pat uždrausta verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 m nuo jūros kranto linijos, 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų ir 1 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių (išskyrus specializuotąją kai kurių rūšių žuvų žvejybą).
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) išplatintame pranešime spaudai atvirai abejojama šiuo įstatymo projekto pagrįstumu. Pasak ŽŪM atstovų, siūlomi apribojimai neparemti jokiais moksliniais tyrimais, neatsižvelgiama į visų pusių interesus. Pranešime taip pat užsimenama apie verslinės žvejybos tradicijas pamaryje ir pajūryje, būtinybę skatinti žvejus, kurių pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra žvejyba.
„Žuvininkystės įstatymo nebūtina keisti. Įstatymas ir dabar leidžia įvesti reikiamus draudimus ar ribojimus, kai jie paremti atliktais žuvininkystės tyrimais. Svarbu, kad tokie draudimai būtų būtini siekiant užtikrinti natūralų išteklių atsikūrimą, palaikyti vandens telkinio produktyvumą ar išvengti neigiamų ekosistemų pokyčių. Manome, kad mokslininkai geriausiai žino, ko reikia kiekvienam ežerui ir upei, kokiais atstumais žvejoti pakrantėje. Neatsisakykime galimybės įsiklausyti į mokslininkų rekomendacijas“, – situaciją komentavo žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas.
