Klaipėdos apygardos teismas vasario 27 dieną paskelbęs nuosprendį kaltinamąją Margaritą Jadvygą Malukienę ir juridinį asmenį – medikės įmonę, kaltais pripažino tik dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine, profesine veikla. Tiek medikei, tiek jos įmonei skirtos baudos siekiančios beveik po 19 tūkstančių eurų. Teismas taip pat konfiskavo daugiau nei pusę milijono eurų, kurie, įtariama, gauti neteisėtai teikiant skiepijimo paslaugas.
Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame apeliaciniame skunde dėl nepagrįsto išteisinimo teigiama, kad kaltinamoji dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi išteisinta nepagrįstai, o teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.
Apeliaciniu skundu teismo prašoma kaltinamąją M. J. Malukienę pripažinti kalta ir skirti jai 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams, taip pat skirti 200 MGL (7532 eurų) dydžio baudą ir įpareigoti atsiprašyti nukentėjusiųjų, atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo prašoma pakeisti nuosprendžio dalį, kuria atmesti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai. Jie viršija 10 tūkstančių eurų.
Bylos duomenimis, vienai iš nukentėjusiųjų, Dainai Bosas, kilus abejonių ir kreipusis į teisėsaugą dėl jos dukrai atlikto skiepo, pareigūnai ėmė aiškintis įvykio aplinkybes. Ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad kaltinamoji M. J. Malukienė būdama įmonės direktore ir gydytoja, veiklą ne vienerius metus vykdė be licencijos, suteikiančios teisę teikti bendruomenės slaugos ir šeimos medicinos paslaugas. Tokios licencijos neturėjo ir įmonė, taigi skiepyti pacientų nei įstaiga, nei gydytoja teisės neturėjo. Įtariama, kad neteisėtai teikdama skiepijimo paslaugas, medikė gavo apie pusę milijono eurų pajamų.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma taip pat leido moterį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Dėl šių priežasčių pareigūnams, atlikusiems ikiteisminį tyrimą, iš dalies nepavyko nustatyti įmonės veiklos ir turto. Įtariama, kad medikė neturėjo buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių kelių vakcinų įsigijimą, tad pareigūnams taip pat nepavyko nustatyti, kokiomis vakcinomis nuo 2014 m. sausio iki 2015 m. kovo klientai buvo skiepijami.
Aptikta ir kasos taisyklių pažeidimų, mat medikė nepagrindė dokumentais iš kasos išimtų pinigų kiekio. Pagal ataskaitas pinigų iš kasos išimta daugiau nei į ją įnešta.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma taip pat leido manyti, kad medikė buhalterinę apskaitą vykdė iš dalies nesilaikydama teisės aktų. Sukčiaudama ir piktnaudžiaudama, medikė ne tik visuomenėje, galimai, sukėlė abejonių gydymo įstaigomis, gydymo sistema, bet savo veiksmais diskreditavo gydytojo vardą.
Lietuvos apeliaciniam teismui skundas pateiktas kovo 19 d.
