Viena jų, ypač išryškėjusi pastaraisiais metais augant keleivių srautams, – oro linijų pilotų, skrydžių palydovų streikus laikyti „neįmanoma numatyti ir išvengti“ sąlyga, rašoma pranešime spaudai.
Skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ duomenimis, dėl šalių nesugebėjimo susitarti kasmet kenčia daugiau nei 1,5 milijono keleivių, kurių bėdos taip ir lieka neatlygintos.
ES įstatymai numato pinigines kompensacijas kiekvienam, kurio skrydis vėlavo ar į galutinį kelionės tikslą nuvyko daugiau nei 3 val. vėliau, buvo atšauktas likus mažiau nei 14 d. iki pakilimo datos, taip pat tiems, kurie į savo skrydį buvo neįleisti ar priverstinai išlaipinti dėl perpildymo, kai oro linija pardavė daugiau bilietų nei lėktuve vietų.
Nusivylimą patyrę ir planus koreguoti priversti ES piliečiai turi teisę kreiptis į oro liniją tiesiogiai ar per tarpininkus ir tikėtis kompensacijos nuo 250 iki 600 eurų, priklausomai nuo skrydžio atstumo. Tačiau EK reglamentas Nr. 261/2004 numato ir sąrašą „nenugalimų priežasčių“, kurių atveju bendrovės neprivalo išmokėti nuskriaustiesiems nė cento.
Anot surinktų duomenų, tarp 2010-ųjų ir 2015-ųjų visoje Europos Sąjungoje vyko 95 streikai, t. y. net 176 dienas žemyne skrydžiai buvo sutrikdyti dėl darbuotojų ir įmonių nesutarimų. Paskaičiuota, kad tai vienaip ar kitaip palietė net 1,5 milijono keliaujančių Europoje, o daugiausiai protestų užfiksuota Prancūzijoje ir Graikijoje.
„Skaičiai išties stebinantys – jei įvertintume streikų kainą keleiviams, t. y. kokią sumą pinigų keliautojai, patyrę nesklandumus, turėjo gauti už moralinę žalą bei patirtą stresą, ji siektų 6 milijardus eurų“, – skaičius dėstė „Skycop“ vadovas Marius Stonkus.
„Šią problemą pradėjome nagrinėti,todėl tarptautinėje platformoje „Avaaz“ pateikėme peticiją, kuri renka nusivylusių europiečių parašus.“
Surinkus parašus bendrovė žada pateikti peticiją Europos Sąjungos institucijoms, kurios turėtų persvarstyti EK reglamentą ir jo aktualumą šių dienų įvykiams.
