Viena iš nemažą patirtį aplinkos tvarkymo ir želdinimo srityje turinčios sostinės bendrovės “Floralitos dizainas” savininkų Virginija Eicher - Lorka sako, kad sunku išskirti šiuo metu vyraujančias aplinkos želdinimo kryptis: “Kaip ir anksčiau viską lemia kliento norai ir požiūris, o jie yra labai įvairūs. Vis dėlto galima pastebėti, kad blėsta japoniškų sodų, tiesiog užplūdusių Lietuvą prieš kelerius metus, paklausa”.
Apželdinimo specialistė pastebi, kad daugelį žmonių traukia akmenys, uolos, derinami su upeliukais, kriokliais. Į Lietuvą atvežama iš kitų šalių įvairesnių, įdomių uolienų, akmenų, tad pasirinkti tikrai yra iš ko. “Mūsų firmos braižas kaip tik ir išsiskiria akmenų, iš jų suformuotų atraminių sienučių gausa, jie komponuojami kartu su vandens telkiniais, nesikratome technologiškai sudėtingų projektų, kurių kiti nesiima”, - teigia V.Eicher - Lorka.
Mados madomis, bet ne mažiau svarbu pastato, kurio aplinka formuojama, architektūrinis stilius. Pašnekovė pasakoja, jog neseniai teko atlikti labai originalų užsakymą. Klientas iš Klaipėdos pageidavo prie klasikinio stiliaus architektūros gyvenamojo namo suformuoti klasikinio stiliaus parką, panašų į anksčiau sodintus prie dvarų rūmų. Projektas buvo ypač sėkmingas, nes pavyko pasiekti darnios visumos tarp namo išorės ir vidaus architektūros bei aplinkos.
“Daugiau dėmesio kokybei, mažiau mėgėjiškumo”, - kalbėdama apie aplinkos tvarkymo tendencijas akcentuoja įmonės “Florexlit” kraštovaizdžio architektė Lina Milaknienė. Jos teigimu, įtakos turi rinkoje pasirodžiusios naujos medžiagos. Šiuo metu tai yra įvairūs iš Ukrainos, Italijos gabenami akmenys. Daug lemia ir piniginės storis. Tie, kurie per daug pinigų neskaičiuoja, renkasi mažiau priežiūros reikalaujančius, tačiau brangesnius spygliuočius. Jie vis dar tebėra populiarūs.
Vis daugiau naudojama mažosios architektūros formų, pavyzdžiui, dekoratyvinių tvorelių, pavėsinių, pergolių, sodo baldų, lauko skulptūrų, šviestuvų.
Bendrovė į Lietuvą atvežė naujovę - želdintus stogus. Besidominčiųjų jais netrūksta, tačiau įsirengti dėl gana didelės kainos (apie 100 litų už kvadratinį metrą) pasiryžusių neatsiranda. “Manau, kad tai - tik laiko klausimas. Kitose šalyse šis produktas naudojamas jau seniai, įsitikinta, kad tai labai originalus sprendimas”, - sako L.Milaknienė.
Kraštovaizdžio architektė Stasė Jatužienė pastebi, kad beveik visi žmonės prie savo namo ar sodybos, jei ten nėra natūralaus vandens telkinio, trokšta įsirengti dirbtinį - pradedant baseinu, skirtu maudymuisi, baigiant dekoratyviniais tvenkinėliais ar upeliukais. Kai kurie baiminasi, kad investuoti į baseiną neverta dėl trumpo mūsų vasaros sezono, tačiau, pasak architektės, jame, jei vanduo pašildomas, drąsiai maudytis galima nuo balandžio iki spalio, o jei bus sumontuotas gaubtas - ir visus metus.
Įrengiant vandens telkinius, kaip ir tvarkant namo aplinką, svarbu atsižvelgti į landšaftą, statinių architektūrą. Prie nedidelio medinio namelio kiek juokingai atrodys modernus plaukimo baseinas, o tvenkinys su lelijomis vargu ar tiks prie modernaus stiliaus namo.
Ir akmenys, uolos, nors yra populiarūs, nereikėtų perlenkti lazdos visur jų be saiko prikaišiojant. Jie tiks kalvotame, šlaitiniame landšafte, o ne lygiame žemės sklype. Neužmirškime, kad gyvename Lietuvoje, kuri yra lygumų kraštas, o ne kokioje kalnuotoje šalyje.
S.Jatužienės pastebėjimu, jaučiama tendencija, kad žmonėms pabodo į džiungles panašūs įvairių egzotiškų augalų prisodinti sklypai. Populiaresnis minimalizmas, kai pasirenkamas vienas ar keli įdomesni augalai, kurie tampa pagrindiniais apželdinimo akcentais. Likusį plotą užima gerai prižiūrėta veja.
Apželdinimo paslaugas teikiančios individualios įmonės savininkas Vincas Jasiukevičius taip pat akcentuoja, jog klientai siekia išsivaduoti iš jų sklypus užgožti baigiančių augalų, nori, kad liktų daugiau erdvės, landšaftas nebūtų perkrautas.
