Teismą ginekologė laimėjo, tačiau VMI vis tiek teigia, kad inspekcijai nepalankus sprendimas buvo priimtas nagrinėjant tik šią konkrečią situaciją, bet tai nepaneigia VMI teisės gauti šią jautrią informaciją savo funkcijoms atlikti.
Taigi gali būti, kad jautrius duomenis apie jūsų sveikatą kažkada gali perskaityti ne tik jūsų gydytojas, bet ir mokesčių inspektoriai.
Pareikalavo trejų metų pacientų kortelių
Privačioje V. Jonaitienės ginekologijos klinikoje Vilniuje lankosi šimtai moterų, nėščiųjų, kurių itin jautriems ir konfidencialiems duomenims apie jų būklę, vaisiaus vystymąsi, apsigimimus, persileidimus buvo kilusi grėsmė patekti į VMI inspektorių rankas.
Pati V. Jonaitienė pabrėžia – pacientų bylose pateikiami ne tik asmeniniai faktiniai duomenys – vardas, pavardė, telefonas, bet ir fiziniai paciento, šeimos socialiniai ir genetiniai duomenys, ligų istorija ir pan.
Nors informacija yra itin jautri, ji parūpo VMI, kuri pareikalavo gydytojos pateikti visas pacientų korteles 2011–2013 metų laikotarpiu.
„2013 m. buvau patikrinta dėl skundo, ir VMI mano įstaigoje atliko operatyvinį tikrinimą, tačiau nerado jokių pažeidimų, net nebuvo skirta jokia bauda.
Ji supranta, kad gautas skundas buvo pakankamai rimta priežastis VMI tikrinti įstaigą, tad džiaugiasi, jog jokių slepiamų mokesčių inspekcija nerado.
Vis dėlto jau po metų VMI vėl kreipėsi į kliniką ir pranešė norinti vykdyti patikrinimą planine tvarka, todėl reikalingi tam tikri dokumentai.
„Nuo klinikos įkūrimo pradžios dirbu kartu su auditorių kompanija, kuri rūpinasi finansais, todėl visus reikiamus finansinius dokumentus VMI ji pateikė laiku. Tačiau nė nepraėjus laiko tarpui, kada fiziškai galima buvo patikrinti tuos dokumentus, buvau paprašyta pateikti ir pacientų medicinines korteles už 2011–2013 metus.
Pateikti tokį kiekį dokumentų per trumpą laikotarpį nėra įmanoma, be to, juos saugo asmens duomenų apsaugos įstatymas, todėl kreipiausi į advokatų kontorą, su kuria turiu sutartį, surašėme skundą ir aš ryžausi pranešti apie neteisėtus veiksmus“, – pasakoja gydytoja.
Už duomenų perdavimą grėstų milžiniškos baudos
V. Jonaitienė pažymėjo, kad būna atvejų, kai pacientų kortelės gali būti perduodamos tretiesiems asmenims, tačiau jie yra išskirtiniai: „Tam tikrai atvejais, tačiau tikrai ne šiuo, aš privalau pateikti duomenis teisėsaugai.
Pavyzdžiui, esu kartą gavusi laišką iš prokurorų dėl tam tikro asmens, kuris galbūt atliko kažkokią nusikalstamą veiką, ir turėjau pateikti duomenis konkrečioje byloje prokuroro prašymu. Tad man nereikėjo to asmens prašymo atskleisti jo duomenis.
Šiuo atveju – turėčiau gauti visų pacientų raštišką sutikimą, kad galiu pateikti jų konfidencialius duomenis VMI.
Gydytoja taip pat supranta, kad toks prašymas klinikos pacientus veikiausia šokiruotų.
„Jei būčiau pateikusi tuos duomenis VMI, mane kiekvienas pacientas galėtų paduoti į teismą. O nuo šių metų gegužės 25 dienos įsigalios ir ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, dar labiau apsaugantis konfidencialius duomenis, atsiras milžiniškos baudos už tokių duomenų pateikimą.
Baudos dydis gali siekti iki 20 mln. eurų arba 4 proc. įmonės metinės apyvartos, todėl ji tiesiog žlugs. Tai yra labai rimta“, – sakė ji, atsisakiusi perduoti VMI pacientų korteles.
Bylą laimėjo
V. Jonaitienė net neįsivaizdavo, kad bylinėjimosi procesas užtruks net ketverius metus. Ji džiaugiasi, kad teismo sprendimas jai buvo palankus, nors baiminasi, kad VMI vis tiek prašys pacientų kortelių iš kitų medicinos įstaigų, atlikdama patikrinimus.
„Tai Lietuvoje vyksta dažnai, tik žmonės tyli ir bijo. Kiekvienas elgiasi pagal savo sąžinę. Aš galiu kalbėti tik apie save, bet nesutikau rodyti nei vienos paciento istorijos ir nesutiksiu, – pabrėžia ji. – Turbūt Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kur visiškai nėra pagarbos gydytojams, mes visada esame kalti, nors iš tikrųjų taip nėra.
Visame pasaulyje medicinos darbuotojai yra vertinami ir tausojami. Manęs nestebina, kad gydytojai dabar emigruoja iš Lietuvos, būčiau jaunesnė – irgi emigruočiau. Nors ne, man patinka Lietuva“, – trumpai suklususi nusišypso.
Advokatė Erika Jurgutytė DELFI teigė, kad tokių bylų teismų praktikoje dar nėra buvę.
Anot jos, VMI argumentavo, kad be finansinių dokumentų inspektoriams dar reikia paskaityti pacientų korteles, pažiūrėti, kokie buvo vizitai: „Tačiau mes teigėme, kad visų pirma ta informacija yra išimtinai medicininio pobūdžio, o be to ir labai jautri – apie vaisiaus apsigimimus, nevaisingumą, plintančias ligas.
Be to, tvirtinome, kad iš tų kortelių, kiek buvo vizitų, vis tiek VMI nenustatys, nes, tarkime, vizito metu pacientui yra paskiriami kažkokie medikamentai, jis juos vartoja, tačiau pajaučia, kad jie netinka, todėl paskambina telefonu, ir gydytojas įrašo į paciento kortelę, kad pacientas turėjo nusiskundimų, tie vaistai netiko, bet tas įrašas nereiškia, kad asmuo buvo atėjęs ir už tą vizitą užsimokėjo“, – tvirtina ji.
Tvirtina, kad VMI turi teisę gauti pacientų korteles
Tačiau VMI atrodo kitaip. VMI Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė teigė, kad informacija iš pacientų kortelių mokesčių administratoriui reikalinga, kai yra nustatoma rizika, jog mokesčių mokėtojas neapskaito visų pajamų ir galimai slepia mokesčius.
„Kai smulkus verslas neišsaugo ir nepateikia mokesčių administratoriui klientų vizitų pas gydytoją skaičiaus, iš pacientų kortelių mokesčių administratorius gali nustatyti užfiksuotus apsilankymus pas gydytoją, palyginti šią informaciją su apskaitoje užfiksuotomis pajamomis. Taigi, pažymime, kad VMI, vykdydama savo funkcijas, renka informaciją tik apie klientų apsilankymų skaičių, ir tik tiek, kiek ji reikalinga mokestinių prievolių nustatymui“, – komentavo ji.
E. Ramanauskienė patikino, kad VMI teisė gauti funkcijoms būtiną informaciją numatyta mokesčių administravimo įstatyme, kuris numato, kad mokesčių administratorius turi teisę reikalauti tokių duomenų ir jų reikalauja mokesčių mokėtojo tuomet, kai jie yra būtini pavestoms funkcijoms vykdyti.
Pažymėtina, jog VMI kreipėsi į Valstybinę duomenų inspekciją, kuri patvirtino, kad mokesčių administratorius turi teisę gauti pacientų kortelių duomenis ir juos naudoti.
„Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje buvo priimtas nagrinėjant konkrečią situaciją ir nepaneigia VMI teisės gauti pavestoms funkcijoms atlikti reikalingos informacijos. Šiuo atveju teismas nutarė, jog nurodymas pateikti duomenis buvo neproporcingas, t. y. prieš tai dar nepasinaudojus kitais galimais informacijos šaltiniais“, – sakė ji.
Teismo sprendimu Vilniaus apskrities VMI buvo priteista 2362,78 EUR bylinėjimosi išlaidų. Jas VMI apmokės iš mokesčių mokėtojų pinigų, inspekcijos funkcijoms vykdyti skirtų lėšų.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
