Investuotojo gautos investicinės finansinių priemonių pajamos, kaip ir kitos uždirbtos pajamos, apmokestinamos remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) nuostatomis. Galima išskirti tris tokių pajamų tipus: palūkanų pajamas, dividendų pajamas ir kapitalo prieaugio pajamas.
Dažnai investuotojas pats privalo gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo tokių pajamų teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti. Toliau straipsnyje detaliau aptarsime investuotojui aktualius aspektus, kurie taikomi apmokestinant gautas investicines pajamas pagal kiekvieną minėtą tipą.
Kaip apmokestinamos pajamos iš palūkanų?
Jei turite fiksuotų pajamų finansinių priemonių, tarkim, laikote padėję indėlį ar turite įsigiję obligacijų, tokios investicijos generuoja fiksuotas pajamas. Tokiu atveju gautos palūkanų pajamos apmokestinamos 15 % GPM tarifu, taikant GPMĮ 17 str. 1 d. 20 punkte numatytą 500 eurų neapmokestinamų pajamų dydžio lengvatą.
Tai leidžia sutaupyti 75 eurus mokėtino GPM per metus. Nors, jei indėlį nusprendėte laikyti, tarkim, Panamos Respublikos banke, minėta lengvata nebus taikoma, nes įstatyme numatyta išimtis netaikyti lengvatos tiek palūkanų, tiek kapitalo prieaugio pajamoms tais atvejais, kai palūkanų ar kapitalo suma gaunama iš tikslinėje teritorijoje registruotų ar kitaip juose organizuotų subjektų ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.
Tačiau jei sutartį dėl indėlio sudarėte ar ne nuosavybės vertybinių popierių įsigijote iki 2014 m. sausio 1 d. ir laikote Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose, palūkanų pajamos išvis nėra apmokestinamos, Jeigu indėliai laikomi kitų šalių bankuose ir kitose kredito įstaigose, pajamos apmokestinamos standartiniu 15 proc. mokesčio tarifu, o lengvata dėl 500 eurų neapmokestinamų pajamų netaikoma.
Tarkim, kad investuotojas gauna 10 000 eurų palūkanų pajamų už indėlį. Mokėtinas pajamų mokestis pirmuoju atveju bus 1 425 eurai (10 000 Eur – 500 Eur) x 15 % = 1 425 Eur), taigi grynosios investicijų pajamos – 8 575 eurai. Antruoju atveju mokesčio mokėti nereikėtų ir grynosios investicijų pajamos sudarytų 10 000 eurų. Trečiuoju atveju lengvata netaikoma, todėl mokesčio suma 1 500 eurai (10 000 Eur x 15 % = 1 500 Eur), grynosios investicijų pajamos 8 500 eurų.
Palūkanų pajamoms iš ne nuosavybės vertybinių popierių, pavyzdžiui, obligacijų, minėta GPMĮ lengvata netaikoma, jei įsigyjami ne nuosavybės vertybiniai popieriai išleisti darbdavio ar asmens, susijusio darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ir šis moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams.
Jeigu finansinė priemonė įsigyta iki 2014 m., palūkanų suma apmokestinama 15 proc. tarifu netaikant lengvatos. Investuotojui pajamų mokesčio nereikės mokėti, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai buvo įsigyti iki 2014 m. ir pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dienos ir tuo atveju, jei gautos palūkanos yra už EEE valstybių vyriausybių, jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius, įsigytus iki 2014 m.
Kai investuotojas pajamas gauna už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas, laikoma, kad tokio turto pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis (jei vedybų sutartyje nenustatyta kitaip), todėl 500 eurų neapmokestinamų pajamų dydžio suma taikoma abiem sutuoktiniams.
Palūkanų pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, tai reiškia, kad mokestį už gautas palūkanas privalo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pats gyventojas iki ateinančių metų gegužės 1 d., pateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai GPM308 formą. Pajamų galima nedeklaruoti, jeigu jų suma mažesnė nei 500 eurų, tais atvejais, kai taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 20 punkto lengvata.
Dividendų apmokestinimas
Dividendai – akcininkui paskirstyta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Dividendais taip pat laikomos mažosios bendrijos nario gautos lėšos iš šios įmonės, kurios nepriskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Individualių įmonių savininkų gautos lėšos, kurios nepriskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms, laikomos ne dividendais, bet pajamomis iš paskirstytojo pelno.
Visa investuotojo gaunamų dividendų suma bus apmokestinama standartiniu 15 proc. mokesčio tarifu, GPMĮ nenumato lengvatų dividendų pajamoms. Dividendai laikomi A klasės pajamomis, todėl pačiam gyventojui mokesčio deklaruoti nereikia: vienetas, išmokantis dividendus, privalo išskaičiuoti mokestį ir sumokėti jį į biudžetą. Tik individualios įmonės savininko ir mažosios bendrijos nario iš šių įmonių gautos pajamos laikomos B klasės pajamomis, todėl prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti GPM tenka pačiam gyventojui.
Jei dividendus išmoka užsienio įmonė, apmokestinimo taisyklės priklauso nuo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatų taikymo. Kai Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurioje įregistruota dividendus išmokanti įmonė, dividendai apmokestinami pagal sutartyje numatytą tarifą, kuris dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.
Kai dividendus Lietuvos gyventojui išmoka užsienio įmonė, gyventojas pats privalo mokestį apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į biudžetą. Kadangi tokiu atveju dividendai dažnai jau yra apmokestinti toje šalyje, kurioje registruota dividendus išmokanti įmonė, gyventojas turi galimybę sumokėtu mokesčiu sumažinti Lietuvoje mokėtiną mokestį, remdamasis taikomomis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatomis.
Kapitalo prieaugio pajamų apmokestinimas
Jūsų įsigytų akcijų vertė gali kilti nors ir dešimtmečius, tačiau jums nereikės mokėti pajamų mokesčio tol, kol neparduosite turimų akcijų. Finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių priemonių realizavimo pajamos, t. y. kapitalo prieaugio pajamos, taip pat apmokestinamos 15 % GPM tarifu.
GPMĮ 17 str. 1 d. 30 p. numato 500 eurų neapmokestinamų pajamų dydžio lengvatą. Lengvata netaikoma, (i) jei investuotojas finansines priemones parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn jas išleidusiam vienetui; (ii) jei finansinės priemonės laikomos parduotomis likvidavus vienetą; (iii) jei finansinės priemonės gautos GPMĮ 2 str. 14 d. 1 punkte nurodytu atveju – dėl įstatinio kapitalo didinimo arba mažinimo. Jeigu akcijos buvo įsigytos didinant įstatinį kapitalą nemokamai, lengvata netaikoma visai pajamų sumai, gautai už taip įsigytas ir parduotas akcijas, o akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai.
Mokesčio suma yra lygi skirtumui tarp finansinių priemonių pardavimo (realizavimo) pajamų ir parduotų finansinių priemonių įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus teisės aktuose numatytus privalomus mokėjimus. Privalomiems mokėjimams gali būti priskiriami tokie mokėjimai kaip atlygis notarams už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už atliekamas registravimo paslaugas, valstybės rinkliava, komisinis atlyginimas.
Kai investuotojas įsigyja finansinių priemonių, kurias pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą įsigyti galima tik per finansų maklerio įmones ir komercinius bankus, turinčius teisę teikti investicines paslaugas, ir tokiam tarpininkui sumoka komisinį atlyginimą, šio komisinio atlyginimo suma priskiriama finansinių priemonių įsigijimo kainai.
Tarkime, investuotojas už 30 000 eurų įsigytas akcijas parduoda už 50 000 eurų. Privalomi mokėjimai, susiję su šių akcijų pardavimu, sudaro 1 000 eurų. Apmokestinamosios pajamos sudaro 19 000 Eur (50 000 Eur – 30 000 Eur – 1 000 Eur = 19 000 Eur). Kadangi per mokestinį laikotarpį gyventojo gauta suma už akcijų pardavimą viršija 500 eurų, tai 15 % pajamų mokesčiu apmokestinama viršijančioji dalis, t. y. 18 500 Eur (19 000 Eur – 500 Eur = 18 500 Eur). Todėl mokėtinas pajamų mokestis bus 2 775 eurai.
Jeigu gyventojas finansinių priemonių pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių deklaruoja jam priklausančią akcijų pardavimo pajamų dalį ir sumoka pajamų mokestį.
Jei remiantis anksčiau minėtu pavyzdžiu tartume, kad gyventojas parduoda santuokoje įsigytas akcijas, pajamos, skaičiuojamos kiekvienam sutuoktiniui atskirai, sudarytų 9 500 Eur (50 000 Eur/2 – 30 000 Eur/2 – 1 000 Eur/2 = 9 500 Eur). Pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, nes per mokestinį laikotarpį viršija 500 eurų neapmokestinamąjį dydį, vadinasi, kiekvieno iš sutuoktinių gautų pardavimo pajamų suma, viršijanti 500 eurų, t. y. 9 000 Eur (9 500 Eur – 500 Eur = 9 000 Eur), apmokestinama pajamų mokesčiu. Kiekvieno iš sutuoktinio mokėtina pajamų mokesčio suma bus po 1 350 eurų.
Jei kapitalo prieaugio pajamos viršija 500 eurų, investuotojas privalo mokestį apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pats, nes tai B klasės pajamos. Valstybinei mokesčių inspekcijai iki gegužės 1 d. turi būti pateikiama GPM308 forma.
Taigi, pagal šiuo metu galiojančias GPMĮ nuostatas, maksimali suma, kuria gali būti sumažintas GPM gautoms investicinėms pajamoms, siekia vos 150 eurų per metus: 75 eurais gali būti sumažintos pajamos iš indėlių ir ne nuosavybės vertybinių popierių, dar 75 eurais – pajamos iš kapitalo prieaugio.
Tai straipsnis iš žurnalo „Investuok“ gruodžio numerio.
Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Aktualijų, rinkų ir sektorių rubrikose: Rytų Europos proveržis – kokias perspektyvas iš regiono augimo gali turėti privatūs investuotojai? Kaip praėjo 2017? – aptariame įvykius ir ką apie tai rašėme mes patys.
Rubrikoje Vertybinių popierių birža: „Rokiškio sūrio“ strategine investuotoja tapo Naujosios Zelandijos „Frontera“ – ką iš to išloš įmonė ir smulkieji investuotojai? Apžvelgiame kokius veiksmus pastarąjį ketvirtį su savo investiciniais portfeliais darė garsiausi pasaulio investuotojai. Ką pakeis naujasis FED vadovas? Kas jis toks ir ko galime tikėtis?
Sektoriai: „Continental“ ateina į Kauną, o mes svarstome ar verta investuoti į patį „Continental“ ir kitas šio sektoriaus įmones.
NT rubrikoje: Kainų lubos pigių paskolų rojuje – kokia situacija dabar ir ko laukti 2018-aisiais? Investicijos į žemės sklypus. Investicijos į būstą nuomai: ką daryti, kad pajamos iš tiesų būtų pasyvios?
Taurieji metalai ir brangakmeniai: Kur slypi aukso vertė? Kaip investuoti į deimantus? Pagrindiniai kriterijai.
Investavimo mokesčiai: Kokia ir už ką taikoma lengvata investicinėms pajamoms?
Ir dar: įžvalgos, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką rugsėjį viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos www.investuok.eu
