Didėjant krovinių vežimui iš Azijos į Europą geležinkelių transportu, 65 valstybes jungiantis „Šilko kelio“ projektas atveria galimybių „Lietuvos geležinkeliams“ tapti Kinijos logistikos kompanijoms „geležiniais vartais“ į Vakarus.
Galimybes Kinijai daugiau krovinių vežti per Lietuvą antradienį Budapešte aptarė Lietuvos ir Kinijos premjerai.
Krovinių vežimas iš Kinijos į Europą geležinkelių transportu kasmet auga. 2016 m. šia kryptimi važiavo 1700 traukinių, 2017 m. rodiklis išaugo daugiau nei 2 kartus - iki 3000, o iki 2020 m. prognozuojama pasiekti 5 tūkst. ir daugiau traukinių per metus.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, bendrovė palaiko Kinijos tikslą tobulinti transporto infrastruktūrą tarp Rytų ir Vakarų, kad susisiekimas su „Šilko kelio“ regionais būtų saugus, sklandus ir greitas.
„Dedame daug pastangų, kad kuo didesnis krovinių srautas būtų nukreiptas iš Kinijos į Europą per Lietuvą. Esame patogioje geografinėje padėtyje ir turime visą reikiamą infrastruktūrą. Savo klientams Kinijoje galime pasiūlyti tris kryptis į Vakarų Europą: per Kaliningrado sritį, per Klaipėdos uostą arba per Šeštokus į Lenkiją“, - teigia „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška.
2017 m. - išskirtiniai, plėtojant „Lietuvos geležinkelių“ bendradarbiavimą su Kinija. Birželio mėnesį „Lietuvos geležinkeliai“ sulaukė tarptautinės logistikos kompanijos „Hupac Intermodal SA“ pilno sąstato krovininio traukinio iš Kinijos, o rugsėjį - pirmojo pilno sąstato traukinio iš Europos, kuris per Kaliningrado sritį ir Lietuvą keliavo į Kiniją.
