EK pasiūlė Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Švedijai skirti beveik 93 mln. eurų (apie 320 mln. litų), kad būtų kompensuota dalis nuostolių, kuriuos infrastruktūrai padarė sausį siautęs "Ervinas". Mūsų šaliai siūloma skirti 0,3789 mln. eurų (1,308 mln. litų).
Uragano padaryta žala Lietuvoje siekė 52,3 mln. litų. Iš jų viešojo sektoriaus nuostoliai sudarė 39,6 mln. litų. 10 mln. litų nuostolių patyrė gyventojai. Labiausiai nuo uragano nukentėjo Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Panevėžio ir Tauragės apskritys.
Sausio pradžioje praūžęs "Ervinas" valstybiniuose ir privačiuose miškuose 86,8 tūkst. hektarų plote išvertė 454,6 tūkst. kubinių metrų medienos.
Mūsų šalies patirta žala sudarė tik 0,079 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), todėl neatitiko formalių paramos skyrimo kriterijų (0,6 proc. BNP).
Tačiau Lietuva pasinaudojo numatyta išimtimi, kad tos pačios stichinės nelaimės paveikta kaimyninė šalis taip pat gali tikėtis paramos iš Solidarumo fondo, todėl kreipėsi dėl paramos (Latvijos nuostoliai siekė 1,56 proc. BNP). Dėl šios priežasties EK siūloma kompensacijos suma neviršija 2,5 proc. patirtos žalos.
2002 metais įsteigtas Solidarumo fondas yra vienas pagrindinių ES finansinių instrumentų padėti valstybėms narėms stichinių nelaimių atveju. Jo parama suteikiama viešojo sektoriaus išlaidoms, skiriamoms nelaimės padariniams likviduoti, kompensuoti ir papildyti.
Lėšos gali būti skirtos greitam energetikos, geriamojo vandens, transporto, telekomunikacijų, sveikatos ir švietimo infrastruktūros tinklų ir įstaigų atstatymui ir atkūrimui. Parama taip pat numatoma laikino gyventojų apgyvendinimo ir būtiniausios pagalbos reikmėms, prevencinei infrastruktūrai ir reikmenų kultūriniam paveldui išsaugoti, nelaimės paliestoms vietovėms išvalyti ir sutvarkyti.
Pagal ES galiojančią tvarką pagalbos į fondą gali kreiptis ES narės ir šalys kandidatės, nukentėjusios dėl stichinės nelaimės, kuri valstybiniam sektoriui padarė ne mažiau kaip 3 mlrd. eurų (10,35 mlrd. litų), arba 0,6 proc. šalies BNP prilygstančią žalą.