„Laiku spėjau įlipti į reikiamą traukinį. Ilgą laiką mano feisbuko paskyra buvo privati. Svarsčiau, ar noriu, kad žmonės viską apie mane žinotų, tačiau supratau, kad neturiu, ko slėpti. Be to, juk pats nusprendi, ką pasakoti, o ko ne. Iš pradžių skeptiškai žiūrėjau į sekimą, bet vienu metu tai tapo vieša erdve, visi gali eiti ir žiūrėti, kaip normali žiniasklaidos priemonė, nustebau, kad paskyrą padarius vieša, per savaitę tūkstantis sekėjų susirinko, atrodė, kad areną galiu surinkti“, – sakė Saugirdas.
„Kai socialiniuose tinkluose tave ima sekti 10 tūkst., imi suprasti, kad tavo sekėjų armija yra pakankamai didelė ir negali šnekėti bet ko, juk tavo žodžiai daro įtaką. Jeigu yra gvildenama aštresnė tema, kelis kartus pasvarstau, ar aš tikrai esu teisus. Kita vertus, normalu, kad galiu pasisakyti ir šiek tiek „aštriau“, juk bendrauju ne tik su sekėjais, tačiau ir su bičiuliais. Kita vertus, aš ir neprivalau visiems patikti“, – teigė S. Vaitulionis.
Jis teigė nežinantis, kodėl pelnė tokį populiarumą ir yra sekamas daugybės žmonių. „Man tą klausimą užduoda kiekvieną kartą, bet aš tiesioginio atsakymo neturiu. Žmonės labai mėgsta sakyti, kad nemėgsta akiplėšų, dalis taip, bet kiti vis tiek stebi“, – sakė žinomas vyras.
S. Vaitulionio manymu, su blokavimu feisbuke yra susidūręs kone kiekvienas žinomas žmogus. „Taip yra, buvo ir bus, nes kad ir kiek turėsi tave mėgstančių žmonių, tavęs nemėgstančių bus mažiausiai 50 proc. daugiau. Net jei straipsnis bus, kaip išgelbėjom šuniuką, vis tiek 80 proc. komentarų bus neigiami, nes gi šitie rado progą kaip pasireklamuoti.
Vienu metu buvau tiek išvargintas manęs puldinėjimo, kad per mėnesį užblokavau du tūkstančius žmonių, tada pagalvojau ar ne per daug sureikšminu nelaimingų žmonių vapėjimą? Dabar to nebedarau, mane reikia labai rimtai užknisti, kad užblokuočiau“, – atviravo jis.
