„Jos turi jaustis laimingos visais gyvenimo etapais. Deja, emancipacija ir feministinio judėjimo laimėjimai sugrįžo bumerangu - silpnoji lytis privalo labiau rūpintis savimi ir reikalauti iš visuomenės daugiau teisių, o ne pareigų. Moterys turėtų vengti streso, siekti karjeros nekenkdamos savo fizinei ir reprodukcinei sveikatai", - pataria Burgaila.
Pamilkite save iš naujo
Anot gydytojo, klimakterinį laikotarpį užprogramuojame jaunystėje: nuo ankstesnio gyvenimo būdo ir įpročių priklauso gyvenimo kokybė vėlesniais amžiaus tarpsniais. Merginos, paauglystėje alindamos organizmą dietomis, rizikuoja ateityje kentėti dėl trapių kaulų, paspartinti klimakso pradžią. Joms net gali kilti visiško nevaisingumo pavojus.
Nesvarbu, aptakias ar liesas, gražias ar tik simpatiškas, linksmas ar linkusias liūdėti - visas moteris anksčiau ar vėliau „ištinka" klimaksas. Skirtumas tik toks, kad vienos šį lemtingą įvykį suvokia kaip tragediją, nes jaučiasi nevisavertės, o kitos pasitinka kaip iššūkį ir nesunkiai su juo susidoroja.
Ginekologo Burgailos teigimu, formulės, kaip prisitaikyti prie naujų išgyvenimų, nėra. Daug kas priklauso nuo moters fizinės ir emocinės būsenos, ją supančios aplinkos, šeimos, visuomenės požiūrio ir elgesio. Svarbiausia, kad moteris suprastų, kodėl ir kokie pokyčiai vyksta jos organizme, ir nukreiptų juos tinkama linkme. „Iš esmės keiskite gyvenimo būdą: skirkite kuo daugiau dėmesio sau, mėgaukitės malonumais, mylėkite save. Juk vaikai užauginti, pasiekta puikių darbo rezultatų. Tegu vyras išplauna indus - buitis niekur nepabėgs, bent kartkartėmis užmirškite ją.
Graikų kalba „klimax" reiškia laiptai. Išmokite jais kopti. Tai - apmąstymų, naujų atradimų ir kūrybinių ieškojimų metas. Žinomos autorės nemažai genialių veikalų parašė būtent klimaksiniu laikotarpiu", - pasakoja ginekologas.
„Nenurašykite" savęs
- Sakote, jog klimakterinis laikotarpis - moterų aukso amžius. Tada kodėl jos taip dėl to kremtasi ir kalba kaip apie gyvenimo pabaigą?
- Priežasčių - šimtai. Tapo įprasta pastebėjus pirmus klimakso požymius pulti į paniką ir save „nurašyti". Moterys ima nepasitikėti savo žavesiu, mano esančios nebepatrauklios vyrams, kol ilgainiui pradeda bodėtis lytiniais santykiais. Jaučiasi emociškai išsekusios ir nevisavertės, skundžiasi hormonų ir medžiagų apykaitos sutrikimais.
- Argi šis gyvenimo etapas užgriūva kaip perkūnas iš giedro dangaus? Nejaugi nėra pereinamojo laikotarpio?
-Taip, klimaksas neprasideda staiga. Minėjau laiptus, taigi klimakterinis laikotarpis skirstomas į tris pakopas: premenopauzę, perimenopauzę ir postmenopauzę.
- Kokie specifiniai požymiai padeda atskirti vieną pakopą nuo kitos?
- Premenopauzė - pakopa iki mėnesinių sutrikimo, kai estrogenų būna per daug ir trūksta progesterono. Simptomai dažniausiai neryškūs: kamuoja nepaaiškinamas nuovargis, bendras silpnumas, didėja svoris. Tuo laikotarpiu vystosi mastopatijos, hormoninės kiaušidžių cistos, miomos.
Perimenopauzei būdingi mėnesinių sutrikimai. Trūkstant estrogenų ir progesterono kartais mėnesinės vėluoja arba padažnėja, vargina gausūs kraujavimai. Pastebima ir kitokių simptomų: pila karštis, kamuoja nemiga, didėja jautrumas, nervingumas. Laikui bėgant gali išsivystyti ir hipertonija, antrinis diabetas, struma, akmenligė, artritai.
Postmenopauzė - tarpsnis, kai menstruacijų nebūna ilgiau nei metus. Šiuo laikotarpiu trūksta ne tik moteriškų, bet ir vyriškų hormonų - estrogenų ir progesterono. Postmenopauzė sudaro beveik trečdalį moters gyvenimo - tiek ji gyvena ir dirba išnykus mėnesinėms. Tada moteriai būtinas ne vien artimų žmonių dėmesys, bet ir ginekologo patarimai, gyvenimo kokybę gerinanti terapija.
Sukurti Holivudo įžmybėms
- Ar kalbate apie vadinamąją hormonų terapiją, atrastą Jungtinėse Valstijose, norint padėti gyvenimo krizės prislėgtoms Holivudo žvaigždėms?
- Būtent taip. Kadangi kiaušidės negamina moteriškų hormonų, klimakteriniu laikotarpiu būtina papildoma hormonų terapija - gydymas jų pakaitalais. Be sintetinių preparatų, skiriami ir augaliniai hormonai. Jie ne tik pagerina moters savijautą, bet ir padeda išvengti ligų. Savo pacientėms siūlau keisti intensyvų gyvenimo būdą: nepervargti, skirti daugiau laiko dvasiniams poreikiams tenkinti.
- Ar patariate keisti ir mitybos įpročius, imtis fizinių pratimų?
- Žinoma. Tuo metu ypač svarbu sveikai maitintis. Raginu nevalgyti maisto, turinčio daug cholesterolio, cukraus ir druskos. Rekomenduoju negerti labai riebaus pieno, nerūkyti, nepiktnaudžiauti stipriaisiais gėrimais, vengti gyvulinės kilmės riebalų. Šio amžiaus negalavimų galima išvengti daug judant, tad verta vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiu, plaukioti ar mankštintis.
- Teko girdėti, jog toms, kurios vėliau suserga mėnesinėmis (nuo 16 ar 18 metų), anksčiau prasideda klimaksas.
- Tai nėra taisyklė, tačiau esu pastebėjęs tokią tendenciją.
- Minėjote, kad klimakterinio laikotarpio požymiai atsiranda vis jaunesnėms moterims. Ar tai dažnai pasitaiko iki keturiasdešimties metų?
- Prisimenu pacienčių, kurioms klimakterinis laikotarpis prasidėjo nuo 32 metų, bet tai nėra normalu. Kai mėnesinės ima retėti, būtina kreiptis į specialistą. Šiuolaikinė medicina gali pailginti kiaušidžių ir gimdos ciklinę funkciją. Pasitaiko pacienčių, kurioms menstruacijos išnyksta vos atsiradusios, tad joms pakaitinę hormonų terapiją tenka taikyti nuo jaunystės.
- Pasakojote apie gausybę įvairių negalavimų ir grėsmių, taigi kur įžiūrite tą moterų aukso amžių?
- Moterys, kurios save myli ir rūpinasi savo sveikata, atranda sveikatinimosi receptų, susikuria savitą gyvenimo filosofiją ir sako esančios laimingesnės nei kada nors anksčiau. Tik nereikia savęs nuvertinti. Kai kurios pacientės prisipažino, kad būtent šiuo laikotarpiu patyrė pirmąjį orgazmą, - juk galima mylėtis atsipalaidavus, nesijaudinant dėl nepageidaujamo nėštumo.
Moterys, trečdalis spalvingo, įdomaus ir netikėtumų sklidino gyvenimo jums dar prieš akis. Tik išmokite pasiimti viską, ko esate vertos. Ir dar daugiau.
