„Mintis, kad reikėtų parašyti prisiminimų knygą apie Atgimimo metu ir 1991 metų sausio–rugpjūčio mėn. patirtus bei išgyventus įvykius, kilo 1997 metais studijuojant Vokietijoje Bundesvero vadovavimo akademijoje Hamburge. Jaučiau pareigą bendražygiams, Lietuvos žmonėms, šeimai, ateinančioms kartoms, kad privalau tai padaryti, nes laikui bėgant daug kas užsimiršta ir vėliau visa tai daug sunkiau atgaminti ir prisiminti“, – sako A. Pocius, knygynų lentynose jau pasirodžiusią knygą gyvai pristatysiantis dviejuose renginiuose, lapkričio 21 d. Vilniuje ir lapkričio 24 d. Klaipėdoje.
A. Pocius savo knygoje pasakoja apie sudėtingą laikotarpį, apimantį Sąjūdžio mitingus, Nepriklausomybės paskelbimą ir jos gynybą nuo sovietų agresijos, įtraukusį jo kartos atstovus į istorinį vyksmą ir pareikalavusį kiekvieno iš jų asmeninio apsisprendimo.
„Tiems, kurių tuo 1988–1991 metų laikotarpiu nebuvo tarp mūsų, arba jauniems žmonėms, kurie ten dar ir negalėjo būti, turėtų būti sunku suvokti, kodėl tie keletas tūkstančių pasiryžėlių vis dėlto buvo ten, kur buvo pavojinga, ir buvo ten, kur labiausiai reikėjo būti. O kas tuo metu dėjosi mūsų mintyse ir širdyse? Mes nebuvome fanatikai ir nebuvome bepročiai – nė vienas iš mūsų nenorėjo mirti. Mes buvome jauni ir labai norėjome gyventi. Norėjome mylėti ir būti mylimi, norėjome auginti savo vaikus ir tiesiog patys norėjome būti laimingi. Bet likimas taip lėmė, kad už tą laisvę, kurią šiandien visi turime, kažkam reikėjo kovoti ir netgi pasiaukoti. Jie žuvo, kad mes gyventume laisvi“, – knygoje „Nematomuose apkasuose“ rašo A. Pocius.
Jis pats 1990 m. buvo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko asmens sargybinis, prieš pat 1991-ųjų sausio įvykius tapo kariu savanoriu ir per 20 metų išsitarnavo iki Lietuvos kariuomenės vado pareigų.
„Pirmą kartą didžiulį džiaugsmą tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje jaučiau, kai sužinojome, kad 1991 m. rugpjūčio mėn. komunistinis pučas Maskvoje žlugo ir subyrėjo Sovietų Sąjunga. Antras kartas – kai 1993 metų rugpjūčio 31 d. vėlyvą vakarą sužinojome, kad okupacinė Rusijos kariuomenė jau paliko Lietuvos teritoriją. Galiausiai sunkiai žodžiais nusakomas, nepaprastai geras jausmas buvo apėmęs dalyvaujant ir matant Lietuvos priėmimo į NATO ceremoniją Baltuosiuose rūmuose 2004 m. kovo 29 d. Vašingtone“, – prisimena jis.
Dim. gen. ltn. A. Pocius, šiuo metu dirbantis Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Rumunijoje, su skaitytojais susitiks Vilniaus įgulos karininkų Ramovėje, Pamėnkalnio g. 13, lapkričio 21 d. 18 val. ir Klaipėdos įgulos Karininkų Ramovėje, Vytauto g. 5, lapkričio 24 d. 16 val.
