Konservatoriai, Vyriausybės vadovą A.Brazauską įtariantys Rusijos naftos bendrovės "LUKoil" protegavimu, praėjusią savaitę paprašė Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) paprašė įvertinti, ar premjeras dėl savo ar jo žmonos ryšių su bendrovės "LUKoil Baltija" vadovu neturėtų nusišalinti nuo "Mažeikių naftos" privatizavimo reikalų.
Konservatoriai nuogąstauja, jog Vyriausybės vadovo sprendimui įtakos gali turėti galimi bendri premjero žmonos Kristinos Brazauskienės, vadovaujančios viešbučiui "Crowne Plaza", ir "LUKoil Baltija" vadovo Ivano Paleičiko verslo interesai, taip pat šios bendrovės parama A.Brazausko vadovaujamai Socialdemokratų partijai.
Premjeras radijui sakė manąs, kad daug kas turėtų paaiškėti po VTEK išvadų.
"Pirmiausia VTEK turi patikrinti, ir aš tikiuosi, kad suras visus faktus, kas yra teisybė, kas neteisybė, pateiks medžiagą parlamentui, visuomenei - tai bus vienas iš tokių etapų, kada galės būti nustatyta, kiek aš galiu eiti pareigas, kiek negaliu", - dėstė jis.
2000 metų Seimo rinkimuose socialdemokratus keliais šimtais tūkstančių litų parėmė I.Paleičiko žmonos bendrovė "Vaizga". Bendrovė turėjo 38 proc. "Crowne Plaza" akcijų, kurias vėliau pardavė.
VTEK prašoma ištirti, ar premjero žmonai asmeniškai buvo naudinga partnerystė su I.Paleičiku bei su juo susijusiomis įmonėmis, ar jos yra prisidėjusios gaunant paskolas viešbučio rekonstrukcijai, ar jos prisidėjo grąžinant paskolas.
Tačiau premjeras Algirdas Brazauskas teigia, kad pats neturi nieko bendro su žmonos verslo reikalais ir jos valdomu viešbučiu "Crown plaza".
""Crown Plaza" atsirado žymiai vėliau. Buvo "Draugystės" privatizavimas. Mano būsimoji žmona dirbo "Draugystės" direktore, tada aš buvau net ne prezidentas, viskas anksčiau buvo. Po to, kai aš buvau prezidentas ir buvo privatizacijos procesas ir buvo nutarta, kaip ir kitus Vyriausybei priklausančius objektus, privatizuoti ir "Draugystę". Tas privatizavimas prasidėjo maždaug 1995-1996 metais. Kristina, būsimoji mano žmona, dalyvavo šitame privatizavimo procese, taip pat supirko akcijas iš kitų, ir jos sūnus, kuris ten dirbo, kartu akcijų susidarė nemenka suma per abu, apie 40 proc.", - dėstė premjeras.
"Kada mes 2002 metais vedėme, buvo vienas atvejis, kada aš dalyvavau, žmona norėjo paimti kreditą, kad galėtų nupirkti iš anglų kompanijos 38 proc. akcijų. Aš, kaip jos vyras, turėjau duoti sutikimą. Aš tikrai pasirašiau. Čia aš dalyvavau, jeigu taip galima būtų sakyti, pavadinti dalyvavimu. Jinai dabar turi apie 51 proc. akcijų, o jos sūnus valdo apie 48 proc. - tai susidaro 99 proc., tai ką aš kartoju", - aiškino premjeras.
Vienas iš trijų pretendentų įsigyti bankrutuojančio koncerno "Jukos" turimas bendrovės "Mažeikių nafta" akcijas yra Rusijos "LUKoil", kuriam priklauso "LUKoil Baltija", Lietuvoje valdanti didžiausią degalinių tinklą.
Seimo konservatoriai, siekdami išsiaiškinti A.Brazausko poziciją "Mažeikių naftos" akcijų pardavimo klausimais, jį pakvietė į frakcijos posėdį, tačiau premjeras atvykti į Seimą atsisakė.
Tėvynės sąjungos frakcija pranešė, jog antradienį premjero atstovas ryšiams su Seimu Antanas Valys informavo, kad A.Brazauskas frakcijos posėdyje dalyvauti paveda ūkio ministrui Kęstučiui Daukšiui.
TS frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma, nustebintas premjero nenoro dalyvauti "tiesioginėse diskusijose", neatmeta galimybės, jog A.Brazausko atsakymų į konservatoriams rūpimus klausimus bus teiraujamasi "raštu arba kitokiais būdais".