Nerimą pasėti galėjo tai, kad naująja Vilniaus vicemere tapo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Edita Tamošiūnaitė.
Užėmusi konservatoriaus Valdo Benkunsko postą, ji tapo atsakinga už švietimą ir energetiką. Dėl E. Tamošiūnaitės kompetencijų energetikos srityje klausimų buvo kilę spalio 11 dienos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas ir jos skyrimo klausimas.
Pavyzdžiui, paklausta, kaip vertina tai, kad trečioji termofikacinė elektrinė „Lietuvos energijai“ buvo perduota be konkurso, E. Tamošiūnaitė kalbėjo:
„Visi dalykai turi būti vykdomai skaidriai. Kartais patalpas ar kitus dalykus irgi siūloma mūsų komitete be konkurso. Manau, kad įsigilinsime, nes aš nesu čia atėjusi į energetikos sritį vienvaldė, yra tikrai mūsų komanda, yra kompetentingų žmonių savivaldybėje.
Tiek miesto ūkio ir transporto departamente dirbantys kompetentingi žmonės, tardamiesi, diskutuodami tikrai rasime geriausius sprendimus Vilniaus miestui“.
Svarbiausia – nekeisti krypties
Savivaldybės opozicijoje atsidūręs V. Benkunskas sakė, kad svarbiausia yra tai, kokia linkme Vilniaus miesto savivaldybė dirbs toliau.
„2015 metais buvome labai aiškiai pasakę, ką turime padaryti su šilumos tinklais: atimti iš privataus investuotojo, susigrąžinti į miesto rankas, išskaidrinti Vilniaus šilumos tinklus ir ieškoti būdų, kaip atpiginti šilumos kainą vartotojui. Ta kryptis nuosekliai 2,5 metų buvo daroma.
Nežinau, ar tos kryptys, kurios yra nubrėžtos – ar jos keisis, ar vienasmeniškai tai galės padaryti ponia Tamošiūnaitė.
Kai matysime darbų sąrašą, matysime, kokie yra įsipareigojimai ir kryptys energetikoje, tada galėsime plačiau šnekėti. Labai tikiuosi, kad vienas žmogus nesugadins to, ką pavyko pasiekti per 2,5 metų man dirbant ir kuruojant energetiką“, – pirmadienį kalbėjo jis.
V. Benkunskas dar pastebėjo, kad E. Tamošiūnaitė gali susirasti nežinomų patarėjų, kurie turėdami asmeninių išskaičiavimų ir interesų, bandys ją paveikti miestui nenaudinga linkme.
„Neatmesčiau galimybės, kad ši sritis gali būti iš jos atimta ir perduota kažkuriam kitam vicemerui. Galbūt tai irgi yra politinės dėlionės ar prekybos objektas“, – svarstė jis.
Pasirašė susitarimą
Naujoji vicemerė nei pirmadienį, nei antradienį nerado laiko atsakyti į DELFI klausimus apie tai, ar turi planų ką nors keisti sostinės energetikoje ir su kuo tarsis dėl sprendimų šioje srityje.
Tačiau antradienį pranešta apie savivaldybės frakcijų bendradarbiavimo susitarimą, kurį pasirašė meras Remigijus Šimašius, Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyriaus pirmininkės pavaduotojas ir frakcijos seniūnas Vincas Jurgutis, LLRA-KŠS Vilniaus skyriaus pirmininkė Vanda Kravčionok, socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkė Auksė Kontrimienė, Vilniaus miesto savivaldybės Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Gediminas Rudžionis.
Susitarimo dalyje apie Vilniaus gyventojų interesus rašoma: „Panaudoti visas priemones, kad vilniečių permokėti pinigai „Vilniaus energijai“ už šilumą būtų grąžinti vartotojams“.
Dar prieš tai R. Šimašius ramino, kad Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) darbų kryptis nesikeis.
„Vicemero pasikeitimas tik pagerins darbų kokybę bei užtikrins didesnę darbų spartą“, – mero komentarą DELFI perdavė jo patarėjas Aleksandras Zubriakovas.
Savo ruožtu VŠT direktorius Mantas Burokas irgi tvirtino, jog jaučia visišką savivaldybės palaikymą teismų su „Vilniaus energija“ fronte.
„Mes įmonėje turime tam tikrus prioritetus ir vienas iš jų yra stabilus darbas, veiklos vykdymas. Tai dabar pavyksta užtikrinti, bendraujant su naująja vicemere, ir atrodo, kad tuos bendrus kontaktus surandame ir tas darbas yra vykdomas toliau.
Tikrai yra labai racionalus požiūris, prioritetai dėliojami teisingai. Yra pažeisti vartotojų vilniečių interesai ir juos reikia apginti. Šioje vietoje tiek įmonė, tiek savivaldybės vadovybė mato vieningai tą kelią“, – po pirmadienį įvykusio susitikimo su meru ir vicemere kalbėjo M. Burokas.
Melagingos paskalos
Pirmadienį pasirašytame frakcijų susitarime taip pat rašoma, kad reikia užtikrinti strateginių sporto projektų – Nacionalinio stadiono – įgyvendinimą. Šiuo metu Nacionalinio stadiono konkurse yra likęs tik vienas dalyvis – anksčiau su „Vilniaus energija“ sietai „Icor“ įmonių grupei priklausanti „Axis Industries“.
V. Benkunskas DELFI pasakojo žinantis, kad R. Šimašiaus susitikimų su „Icor“ vadovais metu buvo kalbama ne tik apie Nacionalinį stadioną, bet ir apie teisinius ginčus kitose srityse.
„Vos ne keliama sąlyga, kad jeigu miestas ir R. Šimašius nori, kad Nacionalinis stadionas judėtų į priekį, „Icor“ nepasitrauktų iš konkurso, kažkaip turėtų būti sprendžiami ir teisminiai ginčai“, – sakė V. Benkunskas.
R. Šimašius tokias konservatoriaus kalbas pavadino melagingomis paskalomis.
„Tai yra visiškai klaidingos prielaidos, neturinčios nieko bendrą su realybe. Apgailestauju, kad tarybos atleistas buvęs vicemeras iš nuobodulio skleidžia melagingas paskalas“, – teigė jis.
DELFI primena, kad šių metų pavasarį „Vilniaus energija“ savivaldybės įmonei VŠT grąžino 15 metų nuomotą sostinės šilumos ūkį.
Prieš tai, 2016 metų pabaigoje, „Vilniaus energija“ kreipėsi į Stokholmo arbitražą, prašydama paskirti nepriklausoma grąžinamo turto vertintoją.
Po to, Vilniui jau susigrąžinus šilumos ūkį, sostinės taryba nusprendė taip pat kreiptis į Stokholmo arbitražą dėl „Vilniaus energijos“ esą padarytos, preliminariais skaičiavimais, maždaug 200 mln. eurų žalos šilumos ūkiui atlyginimo.
Šių metų spalio 17 dieną pranešta, kad „Veolia“ ir jo valdoma įmonė „Vilniaus energija“ Stokholmo arbitraže pateikė ieškinį prieš Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus šilumos tinklus. Neoficialiomis žiniomis, ieškinyje reikalaujama atlyginti apie 100 mln. eurų žalą.
Pagal arbitražo eigą VŠT iki 2018 metų sausio 23 dienos turi pateikti atsiliepimą į „Veolia“ pateiktą ieškinį arbitražui.
DELFI taip pat primena, kad 2016 metų pradžioje „Veolia“ ginčą prieš Lietuvą inicijavo Vašingtono Tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže. Koncernas reikalauja atlyginti apie 120 mln. eurų žalą dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir investicijų Lietuvoje nusavinimo.
Šių metų spalį Energetikos ministerija Vašingtone koncernui „Veolia“ atsakė 130 mln. eurų priešieškiniu.
