Vilnietė Asta Piešinaitė, rengdama mergvakarį geriausiai draugei Mildai, nusprendė sugrįžti į studentiškus metus ir apsilankyti bendrabutyje. Asta draugei surengė pasibuvimą bendrabučio kambaryje, kuriame jos gyveno ketverius metus. Bendrabutis pasirinktas ir dar dėl vienos priežasties – čia Milda, būdama pirmakursė, susipažino su būsimu vyru.
“Milda buvo užrištomis akimis ir nežinojo, kur mes ją vedame, tik kai lipome į šeštą aukštą, ši iš kvapo atpažino bendrabutį”, - prisimena Asta. Pasak merginos, nuotaka buvo maloniai nustebinta. Kambaryje jų jau laukė būrys draugių. Po taurės šampano nuotaka paprašyta papasakoti, kas ypatinga šiame kambaryje yra nutikę. Nutylėjusi pikantiškas detales, Asta prasitarė, jog jaunikis pusę metų gyveno pas nuotaką tame kambaryje. “Oficialiai gyvenome trise, bet realiai – keturiese”, - prisimena mergvakario organizatorė ir buvusi kambario draugė Asta.
Po to nuotakos laukė užduotis – iš balkono surinkti tuščius butelius ir juos nunešti priduoti į netoliese esantį troleibusų žiedo barą, taip prisimenant studentavimo metus. “Ji visą kelią ėjo pėsčiomis, nešė butelius suglamžytuose “Maximo’s” maišuose”, - kvatojosi Asta. Vėliau nuotakos laukė dar vienas išbandymas – degalinėje įrodyti, jog būsianti gera pagalbininkė vyrui sugedus mašinai ar pasibaigus kurui. Šįkart Mildai sekėsi ne taip gerai, tad teko pasikviesti į pagalbą degalinėje buvusius vyrus.
Vakare nuotakos laukė striptizas. Tiesa, nors įrašas nutrūko per šokį, anot Astos, 13 įsiaudrinusių merginų striptizo šokėjo niekaip nenorėjo paleisti.
Bernvakaris – irstantis kanojomis Nerimi
“Kompanija linksminasi Verkių malūne, prieš tai nieko neįtariančiam jaunikiui jau patarta pasiimti atsarginius rūbus, staiga įgriūna indėnai, “supakuoja” jaunikį, šis atiduoda pinigus, mobilųjį telefoną ir jį ištempia į kanoją, kuria plukdo nežinoma kryptimi”, - pasakojimą apie bernvakarį naktį kanojomis plaukiojant Nerimi pradeda Algirdas Valantiejus, kelionių organizatoriaus “Kelrodis” vadovas.
A. Valantiejus pasakoja, jog kelionėje Nerimi jaunikį lydi būrys draugų. Pakeliui jaunikis gundomas, siūloma atsisakyti santuokos, kol sustojama prieplaukoje, kur laukia dar viena pagunda – būrys žavių moterų. Priplaukus šią stotelę jaunikis “netyčia” iškrinta iš kanojos į vandenį, o moterys žibintų šviesoje juo suskuba pasirūpinti – perrengia nuo galvos iki kojų, nuveda prie paruošto stalo. Dar šokamas “pilvo” šokis, nuo šalčio ir drėgmės jaunikį išvaduoja taurelė. Dabar bernvakario kaltininko laukia naktinė kelionė kanoja grožintis sostinės vaizdais centro link. Išsilaipinus Vilniaus centre, vakarėlis dažniausiai pratęsiamas naktiniuose klubuose.
Tačiau šie originalūs atvejai – vieni iš nedaugelio, mat tradicijos greitai kinta – jas išstumia lėbavimai ir alkoholis.
Baisisi tuščiu lėbavimu ir fantazijos neturėjimu
„Baisiausia, kad dabar populiariausia barai, striptizai, vyrauja nusigėrimas, kai bandoma kovoti, kas ką – jis degtinę ar degtinė jį – įveiks“, - apie paskutinį vakarą prieš vestuves kalba renginių organizatorė Kristina Kaikarienė.
„Liūdniausia, kad panelės išsirengia iki apatinio trikotažo, iki tinklinių kojinių ir cypaudamos, krykštaudamos važinėja limuzinu po miestą – nežinau, ką tuo bandoma parodyti“, - paplitusia mergvakarių mada baisisi K. Kaikarienė. Jai nesuprantama, kaip su tokiu baisiu fantazijos trūkumu bandoma sutikti vieną gražiausių gyvenimo švenčių.
Pasak K. Kaikarienės, seniau mergvakario dieną artimiausių moterų draugijoje būdavo šukuojami plaukai, pinamos kasos, kepami pyragai, dainuojamos dainos, duodami patarimai, pasidalijama gyvenimiška patirtim.
„Šventės turi būti šiltos, įsimenančios. Nusigerti mes galim visi bet kada – tam nereikia progos. – Pinigus, investuojamus į limuzinus ir drabužius, kurie greičiausiai atsidurs spintoje, geriau būtų skirti kam nors įsimenančio“, - įsitikinusi renginių organizatorė.
Moteris tikina, jog įsimenantį mergvakarį nuotakai namuose gali suorganizuoti draugės – pristatyti žvakių, pagaminti ar užsakyti maisto (nuo japoniško vakarėlio su arbatos gėrimu ar suši iki picų, jei tai siejasi su draugystės pradžia), parinkti muzikinius kūrinius ir poros susipažinimo momentus sudėti į tą vakarą.
K. Kaikarienė įžvelgia kvailą lėbavimą ten, kur jo neturėtų būti. „Nežinau, ar malonu atsikėlus galvoti, ką čia išgėrus – „Metadoxil“ ar citramono, ar gera prisiminti buvus parneštam ir paliktam prie durų“, - svarsto moteris.
Pačiai renginių organizatorei labiausiai įstrigęs modelių agentūros „Metropolitan“ Lietuvoje direktorės Violetos Repčenkaitės (dabar – Blėdienė, - aut.) mergvakaris – vakarėlyje nestigo burtų, pasakų, raganavimo, mergaitės kepė savo pyragus, buvo ugnies šou, rišamas senovinis galvos apdangalas. „Vien pinigais tokių dalykų nenupirksi, reikia artimiesiems investuoti dalelę savęs“ – pažymi K. Kaikarienė.
Vaikinų bernvakariams, anot K. Kaikarienės, naudojami sporto klubai, kėgliai, parasparniai, parašiutai, nardymas – bet tai esą reikia būtinai daryti su draugais, o ne palikti vien vakarėlio organizatoriams.
