Juk jie patys negali apsiginti, tad vienintelis būdas jiems padėti yra garsiai kalbėti apie problemas ir imtis veiksmų joms spręsti... Ne kartą teko skaityti naujienas Lietuvos informaciniuose portaluose, feisbuke apie piktavalių žmonių nuskriaustus gyvūnus. Ypač sukrėtė VšĮ „Vyšnių sodo“ paskyroje perskaityta žinutė apie Architektų gatvėje žiauriai nukankintą katinėlį, smarkiai sužalotą Fabijoniškių katytę... Tokių naujienų apie žiaurų elgesį su gyvūnais ne viena ir ne dvi. Kiek žmonių išmeta atsibodusius augintinius į gatvę palikdami juos likimo valiai. Arba katytei ar kalytei atsivedus mažylius, kiek jų yra nužudomi...
Ne kartą teko gelbėti tokius nuskriaustus gyvūnėlius ar priglausti savo namuose. Labai džiaugiuosi, kad yra daugiau žmonių, kurie kovoja už gyvūnų teises, rūpinasi jais, teikia pagalbą. Ir labai gaila, kad negriežtinamos bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais. Juk tie žmonės, kurie muša, žudo vargšus gyvūnėlius, jaučiasi visagaliais. O kas jiems, juk realiai vis tiek jokios realios atsakomybės nesulauks... O jeigu sulaukia, tai vienetai. Sakysite reikia kreipti dėmesį į jų sąžinę? Manau, tai beviltiška... Tikiu, kad sustabdyti tokius žmones galėtų nebent baimė sulaukti griežtos bausmės. Už nepilnamečių poelgius turėtų atsakyti tėvai, kurie, manau, sumokėję baudas, rimtai pasikalbėtų su neklaužadomis. Sumokėti pinigai galėtų būti skiriami šunų vedžiojimo aikštelėms įrengti, gyvūnų globos organizacijoms.
Tad man kyla klausimas, kodėl nesiimama veiksmų, kad neatsakingas elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas būtų sustabdyti? Jei ne bausmių sugriežtinimas, tai gal viešumas padėtų?
Ar nebūtų naudinga, kad kiekvienas naminis gyvūnas (šunys, katės) ne tik privalėtų būtų paženklinti mikroschemomis, kuriose būtų nurodyti tikri šeimininko duomenys, bet ir atsakingos tarnybos tikrintų, ar šio reikalavimo yra laikomasi. Keičiant gyvenamąją vietą, augintiniui numirus, per tam tikrą laiką būtų privalu pranešti apie tai, kitu atveju, būtų galima sulaukti oficialaus įspėjimo ar baudos. Būtų puiku, kad tokia sistema veiktų. Juk yra tiek daug benamių gyvūnų, kurie kadaise gyveno namuose, bet, šeimininkams atsibodus, išmesti lauk (nežymėti, niekam nežinomi). Jie blaškosi gatvėse, badauja, serga įvairiomis ligomis, kuriomis gali užkrėsti kiemuose žaidžiančius vaikus ar net įkąsti. Ar nevertėtų pasvarstyti ir kiekvieno šuns apdraudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kito žmogaus sužalojimo?
Tad tokie mano pamąstymai. Tikiuosi, kad jie padės Lietuvai žengiant į šviesesnį rytojų jos gyventojams ir jų augintiniams...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Papasakokite, ką jūs manote apie tokius pakeitimus? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mokslo metai“.