75 metų W. Schaeuble yra griežtas euro zonos taupumo architektas; per aštuonis metus Europoje trukusios finansinės suirutės metus griežtai jis pritaikė savo mylimą kieto ekonomikos valdymo viziją dažnai beviltiškose situacijose atsidūrusioms šalims, kaip Airija, Portugalija ir daugiausia dramos sukėlusiai Graikijai.
Vienu populiariausių Vokietijos politikų laikomas W. Schaeuble atsistatydina po aštuonerius metus eitų finansų ministro pareigų, kad taptų naujai išrinkto Vokietijos parlamento pirmininku. Nors daug kur Europoje jis yra nekenčiamas ir tapo ne vieno protesto objektu, tarp kitų euro zonos finansų ministrų W. Schaeuble yra itin gerbiamas, ir niekas neabejoja, kad jis tapo tikra politine įžymybe, palikusią neginčijamą pėdsaką Europoje.
„W. Schaeuble tam tikra prasme įkūnija Vokietijos brutalumą ir rimtumą, tačiau jis taip pat yra be galo malonaus būdo, – sakė vokiečio sąmojingumu ir meile Europai besižavintis buvęs Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas. – Ir jis yra vienintelis žmogus, galintis pasakyti: „Apie Graikijos skolų krizę žinau viską nuo pat pirmos dienos.“
„Nekenčia rinkų“
M. Sapinas ėjo Prancūzijos finansų ministro pareigas 2015 metais, tamsiausiu euro zonos skolų krizės metu, kai W. Schaeuble sulaužė tabu ir visus šokiravo atvirai paraginęs Graikiją laikinai išstoti iš euro zonos.
Tačiau būtent artima W. Schaeuble sąjungininkė, Vokietijos kanclerė Angela Merkel atitraukė Atėnus nuo bedugnės, suvaidindama „gerąjį policininką“ šalia „blogojo policininko“ W. Schaeuble. Ir taip Vokietija dažnai elgėsi visos skolų krizės metu.
Nors realiu Euro grupės pirmininku jis nebuvo, per dabartinio Euro grupės vadovo Jeroeno Dijsselbloemo bei buvusio jos pirmininko, o dabar Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude‘o Junckerio pirmininkaujamus posėdžius Vokietijos ministras jautėsi tikru bosu.
Vokietijos interesus atkakliai ginantis W. Schaeuble, kuris po 1990 metais įvykdyto mėginimo jį nužudyti yra iki pusės paralyžiuotas, turi paprastą filosofiją, sakė „Berenberg“ banko vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas.
„Vokietija padeda sunkumų patiriančioms kaimynėms dosniomis pinigų sumomis, o jos turi laikytis griežtų sąlygų, kad susitvarkytų savo namus“, – sakė jis.
Tokio požiūrio jis laikosi kalbant apie Vokietijos finansų tvarkymą, todėl iš kitų euro zonos šalių tikisi to paties.
W. Schaeubles griežtumą teko patirti ir Graikijai, kuriai gelbėti prireikė net trijų finansinės pagalbos programų, kurios numatė išlaidų mažinimą ir ekonomines reformas, nes šalies BVP per vos penkerius metus susitraukė penktadaliu.
Verta paminėti, kad mažai kas žino, jog W. Schaeuble visai nėra ekonomistas. Jis yra „grynas teisininkas“, sakė buvusiam Graikijos finansų ministrų Janiui Varufakiui patarinėjęs Glennas Kimas, taip pat konsultavęs Vokietiją kuriant W. Schaeubles įkvėptas gelbėjimo programas.
W. Schaeuble „tiesiog nekenčia rinkų, kurias, kaip jis mano, turi kontroliuoti technokratai. Jis tiesiog didžiuojasi būdamas „bloguoju policininku“, sakė G. Kimas.
„Tvirtas Europos rėmėjas“
Tačiau W. Schaeuble garsėja ne tik savo užsispyrimu, bet ir lygiai tokiu pat tvirtu tikėjimu Europos projektu, kurio sėkmė, jo nuomone, priklauso nuo to, kad šalys laikytųsi taisyklių.
„Nepaisant savo griežto taupumo politikos, W. Schaeuble taip pat yra aršus Europos rėmėjas“, – sakė konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ atstovas Mujtaba Rahmanas.
Štai kodėl, jo pasitraukimas gali turėti neigiamos įtakos siekiui gilinti reformas ir integraciją euro zonoje, kaip ragina daryti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Visi tikėtini kandidatai pakeisti W. Schaeuble yra mažiau žinomos ir prasčiau įsitvirtinusios figūros... Todėl jie labiau laikysis Vokietijos biurokratų požiūrio, ... kuris yra dar konservatyvesnis ir griežtesnis, nei demonstravo W. Schaeuble“, – mano M. Rahmanas.
Kaip ten bebūtų „Euro grupėje ir euro zonoje bus prieš ir po metas, – sakė ES ekonomikos reikalų komisaras Pierre‘as Moscovici. – Jo pasitraukimas yra tarsi žemės drebėjimas Euro grupei.“