Todėl, jei norima sumažinti pajamų nelygybę, turi būti kovojama su šešėliu ir korupcija.
„Smarkiai dirbantys žmonės visgi negali išlipti iš skurdo, tai yra didesnė problema. Dalis tų, kurie sukaupia turtus, tą padaro nesąžiningai, dėl korupcijos, sukčiavimo, dėl elementarių vagysčių“, - Vilniuje vykstančioje konferencijoje apie pajamų nelygybę žurnalistams sakė V. Šapoka.
Eurostato duomenimis, Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir toliau auga. 2012 metais po 20 proc. daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų pajamos skyrėsi 5, o 2016 metais - jau 7 kartus. Bendrijos vidurkis yra 5 kartai.
Be to, skurde gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas, didelė jų dalis - dirbantys, tačiau gaunantys mažas pajamas, taip pat bedarbiai ir pensininkai, teigia Lietuvos bankas.
Anot centrinio banko, pajamų nelygybę mažintų didesnis biudžeto perskirstymas. Pagal biudžeto ir BVP santykį pernai Lietuva buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje: pagal surenkamas pajamas (34,5 proc. BVP) - trečia nuo pabaigos, o pagal išlaidas (34,2 proc. BVP) - priešpaskutinė.
V. Šapoka prabilo apie 1 proc.
Spaudos konferencijoje V. Šapoka sakė, kad per didelė pajamų nelygybė tampa stabdžiu ekonomikos augimui.
„Tai nėra vien tik Lietuvos fenomenas. Jei pažiūrėtume, kokia yra turtinė nelygybė, bendra ekonominė nelygybė pasaulyje, tai vos 1 proc. turtingųjų turi sukaupęs virš 50 proc. viso pasaulio turto“, – kalbėjo jis.
Tačiau, ministro manymu, lygiava nėra išeitis.
„Lygiava yra priešinga žmogaus prigimčiai – ką rodo tyrimai. Kuomet nelygybė yra sąžininga – jeigu žmogus daug stengiasi, daug dirba, žmonės tai vertina teigiamai.
Kiekvienas iš jūsų turbūt turite kolegą, kuris, kai jūs smarkiai dirbate, neištiesiate nugaros per visą dieną, o jis uždirba tiek pat, bet skaito įvairius tinklalapius ar galbūt užsiima savo asmeniniais reikalais. Tokiu atveju kyla vien tik pyktis, nors ir lyg lygiava“, – kalbėjo V. Šapoka.
Svarstys turto mokesčių plėtimą
V. Šapoka dar sakė, kad būtina svarstyti turto mokesčių bazės plėtimą.
„Tačiau reikia taip pat prisiminti elementarų faktą, kad Lietuvoje turto per Nepriklausomybės laikotarpį sukaupta trigubai mažiau, negu vidutiniškai Europos Sąjungoje.
Kitaip tariant, mūsų sukauptas turtas yra žymiai mažesnis ir jei mes norėtume gauti labai reikšmingas sumas iš turto mokesčių, tarifai turėtų būti trigubai didesni“, – dėstė jis.
Ministro teigimu, todėl tai nėra tokia panacėja, kokią kartais yra pristatoma. Jis taip pat priminė, kad Finansų ministerija yra pateikusi pasiūlymą papildomai apmokestinti prabangų turtą.
