Kaip ir 5–10 proc. moterų ir kiek mažesnis skaičius vyrų, Sharon – anorgazmija, negalėjimas patirti orgazmo. Ji mano, kad priežastis – vaikystėje patirta prievarta.
„Nepasitikėjau žmonėmis. Negalėdavau atsipalaiduoti, nes man atrodė, kad turiu kontroliuoti padėti ir taip yra saugu, kadangi nenorėjau, kad istorija pasikartotų, – pasakojo moteris leidiniui „The Independent“. – Jokiu būdu negalėjau atsipalaiduoti ir suteikti sau galimybės patirti orgazmą.“
Terminas anorgazmija apima įvairius atvejus: „trunkantis visą gyvenimą“, kai žmogus apskritai nepatiria orgazmo, vienu ar kitu gyvenimu metu atsiradęs negalėjimas patirti orgazmo.
Situacinė anorgazmija reiškia, kad priklausomai nuo partnerio ir stimuliavimo, žmogus tam tikrais atvejais, patiria orgazmą, bet ne visada. O apibendrinantis terminas anorgazmija reiškia, kad jokiu metu, su jokiu partneriu žmogus nejaučia orgazmo.
Anorgazmijos priežastys įvairios – ligos, nuo diabeto iki išsėtinės sklerozės, ginekologiniai susirgimai, vaistai, rūkymas, alkoholio vartojimas, senėjimas.
Psichologinės priežastys: nerimas, menka savivertė, kaltės jausmas, nėštumo ir lytiniu būdu plintančių ligų baimė.
Anorgazmija gali būti gydoma kognityvine elgesio terapija, sekso terapija ir medikamentais.
Praėjo nemažai metų, kol Sharon nusprendė kažko imtis. Sulaukus 30-ies jai toptelėjo, kad jos seksualiniai potyriai skiriasi nuo kitų.
„Tai buvo vienas iš atvejų, kai gyveni ir galiausiai susigaudai. Nieko apie tai nesupratau. Maniau, kad taip tiesiog būna – esi su partneriu, bet niekada nepatiri orgazmo. Man buvo gėda, todėl suvaidindavau orgazmą. Mano partneriai atrodė tuo patenkinti, nenorėjau sužlugdyti jų iliuzijų. Susitaikiau su faktu, kad nepatirsiu orgazmo. Nekėliau savęs į pirmą vietą, nes nemaniau, kad mano pojūčiai svarbūs. Galvojau – bent jau gaunu kažkiek intymumo.“
Viskas pasikeitė, kai Sharon 2015 m. kirpykloje atsivertė žurnalą. Jos akys užkliuvo už straipsnio apie psichosensualinį masažą, kurį taiko terapeutas Colinas Richardsas. Gydymo kursas apima tris psichologines konsultacijas ir apie pusantros valandos intymaus masažo. Priklausomai nuo poreikių, tai gali būti krūtų, spenelių, klitorio, makšties ir anuso stimuliavimas.
Tačiau traukiamai atgal negalėjimo pasitikėti ir baimės dėl nesaugumo sekso metu Sharon atrodė pernelyg sudėtinga net pasiteirauti elektroniniu paštu apie gydymą. Tai truko, kol moteris pajuto turinti rimtų psichologinių sunkumų. Tada ji nusprendė skirti dėmesio savo seksualumui.
Liepą Sharon kreipėsi į C. Richardsą ir terapijos metu pirmą kartą pajuto orgazmą, būdama su kitu žmogumi.
„Tai buvo nuostabu. Pajutau išsilaisvinimą, – pasakoja Sharon apie pirmą savo gyvenime orgazmą. – Jaučiau, kaip manyje tai (išsilaisvinimas) įsivyrauja vietoje įprasto jausmo, kad turiu būti atsargi ir viską kontroliuoti. Pajutau, kaip stiprus (malonumo) pojūtis užlieja visą kūną. Mano kūnas tarsi pats tam pasidavė. Visas kūnas virpčiojo, pats judėjo, nugara išsirietė.
Masturbuodamasi buvau patyrusi orgazmą, numaniau, kas tai yra, tačiau (šitas orgazmas) buvo kur kas intensyvesnis ir truko ilgiau. Buvo nuostabu. Daugybę metų gyvenau jausdamasi, kad taip ir liksiu vikšru, niekada nepereisiu į kitą etapą. Ir štai virtau lėliuke. Gaila tik, kad daug metų praleidau užsidariusi, amžinai sustingusi kokone, nežinodama, kas laukia už kokono ribų. Ir staiga netikėtai virtau nuostabiu, ryškiu, spalvingu drugeliu. Dabar galiu rinktis, kur skristi, kur ir ar ilgam nutūpti. Dabar sprendžiu aš, nebe įsitikinimas, kad turiu viską kontroliuoti. Tikras stebuklas, štai kas įvyko.“
Sharon sako, kad po gydymo visose gyvenimo srityse pasidarė atviresnė, labiau atsipalaidavusi. Ji tikisi, kad terapija padės patirti ir pirmą orgazmą su seksualiniu partneriu.
Visiems, galvojantiems apie gydymą nuo anorgazmijos ji pataria nedvejoti: „Nė akimirkos nesigailiu (išbandžiusi gydymą). Patikėkite, nuostabu tai patirti.“
