„Prieš šimtmetį šiuos gyvūnus sutikdavome visoje mūsų šalies teritorijoje. Tačiau, pradėjus aktyviai melioruoti laukus, buvo sunaikintos vėžlių buveinės. Pasikeitus ekosistemoms, labai sumažėjo nedidelių, saulėtų vandens telkinių bei pietinių, apaugusių reta augmenija šlaitų, tinkamų gyventi ir kiaušiniams dėti. Dabar juos dar galima sutikti Dzūkijoje, kur priskaičiuojama apie 500–600 individų", - pasakoja Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė.
Lietuvos zoologijos sodas dalyvauja balinių vėžlių išsaugojimo programose ir siekia inkubuoti iš netinkamose vietose sudėtų dėtaviečių surinktus vėžlių kiaušinius, jauniklius paauginti iki beveik vienerių metų ir sustiprėjusius paleisti į gimtąsias vietas, rašoma pranešime spaudai.
Tačiau pastarųjų kelerių metų stebėjimai parodė, kad gamtoje iš kiaušinių išskilę ir likę žiemoti vėžliukai nesulaukia pavasario. Tikslios jų žuvimo priežastys dar nėra žinomos.
„Manoma, kad mažasniegės žiemos su keletą kartų pasikartojančiais atšilimais yra itin nepalankios vos 5–6 gramus sveriantiems jaunikliams. Dėl šios priežasties nuo 2015 metų rudens buvo pradėta iš gamtos imti ne tik balinių vėžlių kiaušinius sudėtus netinkamose jiems išsivystyti vietose, bet ir dalį jauniklių. Šie mažyliai inkubaciją praeina natūraliai, gamtoje. Vėlai rudenį, spalio pabaigoje, jie iškasami iš dėtaviečių ir atvežami į zoologijos sodą", - paaiškino A. Pikūnienė.
Pirmieji Lietuvos zoologijos sode iš kiaušinių išskilę ir paauginti balinukai buvo paleisti į gamtą 2014 metais. Tuomet tai buvo visiškai nauja veikla Lietuvoje.
„Nežinojome, kokio amžiaus jaunikliai geriausiai adaptuosis gamtoje ir ar iš vis sugebės susirasti tinkamas žiemojimui vietas, pasislėpti nuo priešų. 2014 metais Dzūkijoje išleidome pirmuosius laboratorinėmis sąlygomis išaugintus 1, 2 ir 3 metų amžiaus 101 vėžliukus. Buvo džiugu, kai praėjus metams saugomų teritorijų darbuotojai ir studentai paskambindavo, norėdami pranešti, kad matė „zoosodinius“ vėžliukus", - kalbėjo ji.
Pasak A. Pikūnienės, tai buvo įrodymas, kad mažyliai peržiemojo pirmąją žiemą gamtoje. Be to, buvo siunčiamos ir nuotraukos, įrodančios, kad tie vėžliukai buvo paauginti Lietuvos zoologijos sode. Per ketverius metus į gimtąsias vietas jau grąžinta 364 balinio vėžlio jaunikliai.
Kaip gelbėjami būsimieji vėžliukai
Ieškant vėžlių kiaušinių netinkamose sąlygose, pirmiausiai dirbama gamtoje, kai ieškoma besiruošiančią kiaušinius dėti vėžlę.
„Tenka ją stebėti, kartais net keletą parų, kol sudės kiaušinius. Tuomet atsargiai, nepažeidus lukšto, iškasti ir per parą atvežti į zoologijos zodą. Šį etapą atlieka saugomų teritorijų darbuotojai. Patekę į zoologijos sodą vėžlių kiaušiniai pasveriami, pamatuojami ir dedami į inkubatorių. Perkeliant, sveriant kiaušinuką negalima jo apversti, sukratyti. Inkubavimas trunka 2–3 mėnesius. Išskilę jauinikliai pradeda maitintis tik po 4–5 parų. Iki tol jiems užtenka kiaušinio trynio atsargų. Mažyliai būna judrūs, tačiau labai pažeidžiami. Net plaukti jie dar nemoka. Įmetus į akvariumą su keliasdešimties centimetrų gylio vandeniu be sausumos salelės, toks vėžliukas greitai pavargtų ir nuskęstų", - pasakoja A. Pikūnienė.
Apetitu mažyliai nesiskundžia. Per parą suėda iki 10 proc. savo kūno masės maisto kiekį. O per 10 mėnesių, kol išleidžiami į gamtą, nuo vidutiniškai 5,2 gramų svorio paauga iki 78 gramų.
Zoologijos sodas turi insektariumą, kur auginami vabzdžiai gyvūnų pašarui. Todėl vėžliukai maitinami įvairiais gyvais vabzdžiais ir jų lervomis. Taip jie išmoksta medžioti grobį, lengvai susiranda maisto gamtoje.
„Norint, kad vėžliukai išgyventų grįžę į gamtą, reikia juos daug ko išmokyti, pakartoti panašų ciklą kaip gamtoje. Pradėję gyvenimą jauniklių auginimo laboratorijoje, žiemojimui perkeliami į kitas, specialiai tam skirtas ir įrengtas patalpas. Žiemojimas trunka apie aštuonias savaites. Po to vėl tenka po truputį pratinti prie šilumos, pradėti maitinti. Prieš išleidžiant į gamtą, vėžliukai apgyvendinami adaptaciniuose lauko voljeruose. Čia sąlygos artimos esančioms gamtoje, tačiau dar žmogaus kontroliuojamos. Stipriai atšalus orams, įjungiama šildanti lempa, kad gyvūnai galėtų pasišildyti", - kalbėjo A. Pikūnienė.
Planuojant išleidimo datą tenka studijuoti ilgalaikes orų prognozes, kad sąlygų pasikeitimas būtų kuo švelnesnis ir nepakenktų gyvūnų sveikatai. Kūdros, į kurią bus paleidžiami mažyliai, vandens temperatūra turi būti ne žemesnė nei 16–18 °C. Dar puikiau, jei 2–3 dienas po išleidimo šviestų saulė.
Balinių vėžlių populiacijoms sustiprinti, reikalingos ilgalaikės kompleksinės apsaugos priemonės. Todėl darbai bus tęsiami ir ateityje.
Norinčius iš arčiau susipažinti su balinių vėžlių intriguojančiu gyvenimo ciklu, charakteriu ir tarpusavio santykiais, Lietuvos zoologijos sodo specialistai kviečia apsilankyti Tarptautinėje mokslo mugėje, kuri rugsėjo 15 d. nuo 11 iki 17 val. vyks KTU „Santakos“ slėnyje (P. Baršausko g. 59).
