Visai nelauktai atradome naujų dalykų, kuriais norisi pasidalinti.
Pavalgyk, jei gali
Nežinom, kaip jūs, bet mes, pamačiusios užrašą „bar mleczny” (pieno baras), net nesivarginom užeiti patikrinti, ar tai būtų tinkama vietelė pietums. Kokie nors pieno kokteiliai ir tiek žinių. Pasirodo, nieko panašaus. Tai bene tradiciškiausia lenkų pavalgymo vieta – valgykla, kurioje nacionalinius pieno produktų pagrindu gaminamus patiekalus galite nusipirkti pigiai ir dar kaip priedą gauti dozę tikro nacionalinio lenkiško išbandymo.
Tokių „pieno barų“ Varšuvoje keletas ir visų jų šaknys slypi dar nuo tų laikų, kai centralizuota komunistų valdžia sprendė, kaip kuo pigiau išmaitinti darbuotojų mases. Komunistų partijos koncepcija buvo paprasta: tiekti pigius, pieno pagrindu gaminamus patiekalus. Užėję į „pieno barą“ dabar, lygiai taip pat kaip tais laikais, išvysite nemažas eiles, pagyvenusias, kiek rūstoko veido darbuotojas, patiekalų pavadinimus ne meniu, kaip esame įpratę, o iškabintus ant sienos, neretai net užrašytus ranka. Ir niekas nesivargins jums „patarnauti“ – viską turėsite padaryti patys ir dar lenkų kalba! Nemokate? Nieko, nuo to tik smagiau.
Eiga maždaug tokia:
1. Paskaitę pavadinimus (lenkų kalba!) nusprendžiate, ką skanausite. Tad geriau iš anksto pasidomėti, ką koks pavadinimas reiškia („pierogi“ – koldūnai su įvairiausiais įdarais, „nalesniki“ – lietiniai su skirtingais įdarais, „zupy“ – sriubos ar kt.);
2. Tik tuomet stojate į eilę;
3. Priėję prie kasos turite lenkiškai užsisakyti pasirinktą maistą;
4. Gaunate kvitą, galbūt du. Saugote juos;
5. Prieinate prie langelio, parodote darbuotojai kvitą. Visų pirma, jei užsisakėte, paduoda sriubą;
6. Paimate sriubą ir galite pradėti valgyti, bet akylai klausykite, kokio patiekalo pavadinimą sušuks darbuotoja, esanti už langelio – galbūt tai bus jūsų užsakyto pavadinimas;
7. Prieinate prie langelio, parodote čekį, paimate savo užsakytą patiekalą. Skanaus!
Patikėkite, tai tikra atrakcija, kurią prisiminsite ilgam. Pavalgyk, jei gali, vadinasi. Bet tikrai skaniai ir nebrangiai.
Dar viena labai svarbi detalė – šie „barai“ dažniausiai dirba tik iki 16 ar 17 val.! Šiais laikais tai skamba neįtikėtinai, tiesa?
Mes išbandėme „pieno barą“, esantį pačiame Varšuvos centre – „Bar Pod Barbakanem“ (Mostowa g. 27/29). Aplinka tikrai ne „posh“, bet vienareikšmiai verta. Pasakojama, kad būtent čia yra valgęs pats Dalai Lama!
Žinoma, sunku įsivaizduoti Lenkiją be dar vienos vietos, kur patiekiami nacionaliniai patiekalai. Tai – „Zapiecek“. O lenkiškais motyvais pasidabinusios jaunos besišypsančios padavėjos, vis nevengiančios tarti kokią nors frazę lenkiškai, neleis pamiršti, kurioje šalyje svečiuojatės. Be „pierogi“ (klasika vadinami „pierogi ruskie“ – su bulvėmis ir sūriu), rekomenduojame išbandyti sriubą „žurek“, kuri laikoma šiaurinės Lenkijos tradiciniu patiekalu. Jos pavadinimas kildinamas iš vokiečių kalbos „sauer" – rūgštus, vokiškai tai – raugintų miltų sriuba (jeigu pasirinksite tik sriubą – apie 9 zlotai, o su duona, dešrele ir kiaušiniu – 17 zlotų). Beje, čia už 16 zlotų galima ir šaltibarščių pavalgyti.
Tiesa, šiose kavinėse tempai beprotiški. Klientai keičiasi kas kelias sekundes. Kiek teko matyti, visuomet susiformavusios eilės, bet patiekalų, bent mums, ilgai laukti neteko.
Keliaujame toliau – atradimas po atradimo
Vieninteliai Varšuvoje krosnyje kepti koldūnai su įvairiausiais įdarais (kiauliena, vištiena, sūriu ir špinatais, džiovintais pomidorais ir kt.) – restorane „Z Gara i Pieca“ (Szpitalna g. 4). Puiki vieta ir pavalgyti, ir, jei lauke radote laisvą staliuką, pasigrožėti barbakanu. Keptų koldūnų kaina – 25-35 zlotai.
Saldūs rageliai iš pogrindžio. Na, jei patys rageliai nesužavės (miltiniai, tuščiaviduriai, šviežutėliai, karšti, aplieti karamelizuotu cukrumi ir jūsų pasirinktais pabarstukais), tai jų užsisakymo ir gaminimo procesas tikrai įsimintinas. Iš rūsio išlenda (tiksliau, pakyla laiptukais) vyrukas, priima užsakymą ir leidžiasi žemyn gaminti.
Gaminimo proceso nuotrupas galite matyti – specialioje krosnelėje besičirškinančius ragelius. Eilė prie šių ragelių kaip sovietiniais laikais prie produktų! Vieno ragelio kaina – 10 zlotų, pabarstukai – 1 zlotas.
Šviežiai kepta kvietinė ar ruginė duona su rūkytu sūriu, daržovėmis, bekonu ar dešryte. Paprastas, bet išties skanus užkandis. Šioje kavinėje – parduotuvėje galima nusipirkti ir lenkiškų skanumynų, ir lenkiško vyno paragauti. Tiesa, nesitikėkite prašmatnios aplinkos – čia rasite medinius stalus, suolus ir vienkartinius indus.
Ledų rojus. Na, jeigu „Bubble waffle“ jau nenustebins – beje, ši vietelė (Chmielna g. 2) – globalaus prakės ženklo dalis, kuri tikrai nenuvilia, tai kas tikrai nustebins (bent jau kol banga į mūsų šalį nespėjo atsiristi) – Thai ledai, kilę iš Azijos regiono (juos galite matyti pagrindinėje nuotraukoje). Gaminimo technologija – kažkas visiškai naujo akims, o skonis – kažkiek primenantis šaldytą jogurtą.
Ledai gaminami išpilant saldaus pieno bazę ant itin šalto (-35 °C) plieno paviršiaus, panašaus į picos kepimo lentą. Tuomet metalinėmis mentelėmis viskas kapojama. Po to suformuojamas plonas stačiakampio formos gabalas, kuris gramdomas ta pačia mentele gražiai susisuka į ritinėlius. Šie atsargiai dedami į indelį ir apliejami įvairiausiais įdarais, pavyzdžiui, plakta grietine, šokolado padažu, traškiais saldainiais ar šviežiais vaisiais.
Beje, ledų pasirinkimas Varšuvoje neįtikėtinas – daugybė vagonėlių, kioskelių, parduotuvių su užrašu „Lody“ ir ilgiausios eilės prie jų. Panašu, kad dėl ledų čia pamišę ir vietiniai, ir turistai.
Švieži ir sotūs pusryčiai. Nieko nėra geriau, kai atsikeli, ir už tave jau kažkas pagaminęs pusryčius, ypač, jei esi ne namuose. Vis dėlto ryte atsikėlus eiti ieškoti, kur ir ko pavalgyti, – ne visuomet pati geriausia dienos pradžia.
Tad ir šįkart pasinaudojome viešbutyje tiekiamais pusryčiais. Jeigu ieškosite nebrangios vietos tiek nakvynei, tiek pusryčiams, rekomenduojame „ibis Warszawa Centrum / Hostel Warszawa Centrum Hotel“. Skani kava, lietiniai, dešrelės, omletas, bandelės, garuojantys kruasanai, pyragas, vaisiai, sultys ir kita – viskas įskaičiuota energingai dienos pradžiai.
Smacznego panowie (liet. skanaus, ponai)!
Na, o dabar „Lux Express“ bilietai jau rankose – laukia 8 valandų kelionė atgal į Vilnių. Bet ji neprailgs. Rankose užrašinė, o netrukus pakviesime dar vienai daliai apie Varšuvą. Tiesa, šįkart apie kitokius, ne kulinarinius, ieškojimus ir, žinoma, atradimus.
