Maždaug 1,5 mln. barelių per parą naftos iš bendro Kinijos 3.95 mln. barelių per parą gavybos lygio išgaunama Šiaurės Kinijos naftos ir dujų turtingo baseino, kur mažiausias atstumas nuo telkinio iki Šiaurės Korėjos sienos yra tik 200 kilometrų.
Dar 0,8 mln. barelių per parą kinai gauna iš Sunlajo baseino, nuo kurio iki Šiaurės Korėjos sienos yra 400 kilometrų.
Šiaurės Korėjos karinė operacija potencialiai gali sutrikdyti angliavandenilių tiekimą trims svarbioms juos importuojančioms šalims – Kinijai, Japonijai ir Pietų Korėjai, kurioms pernai teko 34 proc. viso jūra gabenamos naftos kiekio (13,6 mln. barelių per parą), 55 proc. pasaulinės prekybos suskystintomis gamtinėmis dujomis ir 46 proc. jūra gabenamų anglių.
Karinio konflikto atveju Kinijai belieka tik vidiniai anglių, dujų ir naftos ištekliai. O Japonija ir Pietų Korėja, kurios neturi savų stambių telkinių, susidurtų su kuro deficitu.
Dėl to Japonijai gali tekti atnaujinti atominių elektrinių darbą, prognozuoja „Wood Mackenzie“ ekspertai.
Be to, Šiaurės Korėjos karinė operacija keltų grėsmę naftos perdirbimui Azijoje, nes maždaug 65 proc. naftos perdirbimo pajėgumų yra sukoncentruota Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Kinijoje.