Šį rudenį po langais gyveno katė su dviem kačiukais. Kasdien juos bandėme prisijaukinti ir pagauti, tačiau nesėkmingai. Vieną dieną jie dingo. Dėl šios priežasties namie vis dažniau pradėjome kalbėti, kad reikia mums katinėlio. Kasdien peržiūrėdavome dovanojamų kačiukų skelbimus. Vieną dieną „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pasidalino skelbimu, kad dovanojami mėnesio laiko broliukas su sesute. Iš karto nusiunčiau jų nuotraukas draugui ir parašiau, kad noriu būtent jų. Ir jis sutiko! Kačiukai buvo Vilniuje, o mes Kaune, bet tai nesutrukdė dar tą patį vakarą nuvykti jų aplankyti.
Užsukus į globėjų namus, sesutė pasislėpė, o broliukas iš karto atėjo prie manęs. Pusvalandį globėjai po visus namus ieškojo sesutės, o tuo metu broliukas miegojo man ant kelių. Tada jie sugalvojo suvilioti ją maistu ir pavyko – katytė užsimiegojusi išlindo iš spintelės. Turėjome išsirinkti vieną, nors labai norėjome abiejų, tačiau pasirinkau berniuką, nes jis iš karto priėjo prie manęs. Globėjai taip pat minėjo, kad berniukas daug ramesnis nei sesutė, tačiau parsivežus namo jau kitą dieną jis siuto visuose namuose, kandžiojosi ir žaidė. Taigi vis pagalvojame, jei jis buvo ramesnis, tai kokio pasiutimo tuomet jo sesutė!
Globėjai jį vadino Dzingučiu, tačiau tik paėmę į rankas nusprendėme, kad jis bus Meška, nes šis gyvūnas mums labai patinka, tačiau jo auginti namie negalima. Dabar turime savo mini Mešką. Į mūsų namus jis atkeliavo, kai jam tebuvo mėnuo, o dabar atšventė jau pusės metų gimtadienį. Namie jis vienintelis augintinis, todėl yra labai išlepintas. Nėra namie vietos, kurioje Meška nebūtų pabuvęs. Nuo pirmų dienų labai mėgsta kandžiotis, visuomet žaisdamas puola į kojas ir dantimis bei nagais iš visų jėgų drasko kaip šuniukas. Dabar jau vis dažniau pabūna katiniškas ir leidžiasi glostomas, o labiausiai jam patinka būti nešiojamam po namus, tuomet jis nurimsta ir užmiega. Kai nemiega, kapsto gėles, skabo jų lapus, viską mėto nuo stalo, supasi užuolaidose, smulkina tualetinį popierių ir krečia kitas išdaigas. Veterinarijos klinikoje jau visi darbuotojai jį žino dėl charakterio ir praminė skraidančia vovere. Reikėjo keturių vyrų, kad šiam mažam katinukui suleistų skiepą ir paženklintų.
Esame labai laimingi turėdami Mešką. Smagu, kai kiekvieną rytą pradarius miegamojo duris jis atbėga į lovą ir puola kandžiotis, kad puola į batų raištelius, neleisdamas jų užsirišti, o po darbų jis kiekvieną kartą pasitinka prie durų ir, kol būna myluojamas, garsiai murkia. Neįsivaizduojame savo gyvenimo be augintinio, nes dėl jo krečiamų išdaigų nebūna laiko liūdėti.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.