Įvairi veikla po pamokų - tai, ką daugelis tėvų siekia įtraukti į vaikų dienotvarkę. Manoma, kad sporto būreliai tinkamiausi, norint, kad vaikas atsipalaiduotų po aktyvios protinės veiklos mokykloje. Bet vaikai yra skirtingi, tad ir fizinis krūvis turėtų būti parenkamas tinkamai. Pasak specialistų, kartais veiklos būna pernelyg daug: iš treniruotės vaikas bėga į baseiną, po to dar į muzikos pamoką - ir taip vos ne kasdien. Tokio maratono augantis organizmas gali ir neatlaikyti.

Visko neaprėpsi

Pasak Lietuvos moksleivių kūno kultūros ir sporto centro (LMKKSC) vyriausiosios metodininkės Nijolės Šližauskienės, bendrosios kūno kultūros pamokos mokykloje nėra pakankamas fizinis krūvis vaikui. Todėl rekomenduojama papildoma fizinė veikla, pasirenkama netik pagal pomėgius, prigimtinius gabumus, bet ir tinkamai įvertinus vaiko sveikatą. Kardiologės Rasos Tamašauskienės nuomone, sveikiausia vaiko veiklą kreipti viena ar dviem kryptimis, nesistengiant aprėpti visko.

Dėl per didelio fizinio krūvio, neatitinkančio vaiko galimybių, gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų - paūmėti lėtinės ligos arba atsirasti naujų. Tamašauskienė akcentuoja tai, kad pernelyg aktyviai sportuojantį vaiką intensyvaus augimo metu gali ištikti įvairios traumos. „Turbūt girdėjote apie vadinamąją sportininko širdį, kuri yra tarsi pertempta, būtent dėl per didelių krūvių. Apskritai per didelis fizinis krūvis ir psichologinė įtampa silpnina tiek jauno, tiek seno žmogaus širdį", - apie galimas problemas kalba kardiologe.

140 tvinksnių per minutę

Tėvai, mokytojai, treneriai, norėdami tinkamai subalansuoti vaikų fizinį krūvį, privalo atsižvelgti į jų amžių, lytį, fizinį pasirengimą, pajėgumą ir sveikatą. Vienas tinkamiausių praktinių fizinio krūvio reguliavimo būdų yra pulsas. „Rekomenduojama, kad per pramankštą pulsas neviršytų 140 tvinksnių per minutę, o po intensyvios veiklos - 180 tvinksnių", -vardija Šližauskienė. Pasak metodininkės, fizinį krūvį galima reguliuoti ir pagal laiką, metražą (jei tai susiję su bėgimu ar plaukimu), pratimų kartojimų skaičių, tempą ir greitį, įrankių svorį, sportavimo sąlygų keitimą, pertraukų trukmę bei dažnumą. Kitaip tariant, atsižvelgus į pagrindinius kriterijus ir vaiko sportavimo sąlygas, padaryti taip, kad sportas būtų tik nauda ir malonumas, o ne prievolė ar net nuolat tykančios traumos.

Skirtingi amžiaus tarpsniai

Vienas svarbiausių dalykų tinkamai pasirenkant aktyvią veiklą - amžius. Tam tikriems amžiaus tarpsniams būdingi fiziniai pakitimai lemia tai, kad rekomenduojama pasirinkti skirtingas fizinio lavinimo kryptis. Pirmos-ketvirtos klasės mokiniams nerekomenduojama fizinė veikla, stiprinanti tik tas pačias raumenų grupes. Be to, tuo metu vaiko širdies darbas dar nėra stabilus, kraujagyslių reguliavimo mechanizmas dar nesusiformavęs, todėl patariama fizinį krūvį didinti tolygiai kreipiant dėmesį į judesių koordinavimą.

Vidurinis mokyklinis amžius (11-15 metų) - tai intensyvus vaiko organizmo ir lytinio brendimo laikotarpis. Nors paauglys jau pakelia didesnį fizinį krūvį, tačiau labai intensyvūs ir ilgai trunkantys jėgos pratimai gali turėti neigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai. Šiuo laikotarpiu svarbūs tampa ir psichologiniai pokyčiai. Galiausiai 16-18 metų jaunimo organizmas jau vystosi lėčiau, todėl šis amžiaus tarpsnis -jėgos ir ištvermės didinimo laikotarpis.

„Kaip fizinis krūvis veikia vaiką, tėvai turėtų stebėti nuolat, o ne tik tada, kai šis pradeda aktyviai sportuoti", - pataria Tamašauskienė. Pasak kardiologės, kai kurie požymiai rodo, kad vaiką fizinis krūvis alina arba jis parinktas netinkamai. Tėvams vertėtų atkreipti dėmesį į dirglumą, apetito praradimą, negilų ir neramų miegą, apatiją aplinkai, prastėjančius mokslo rezultatus, įvairius skausmus.

„Kiekvienam augančiam organizmui svarbu rūpintis profilaktika: apsilankyti pas gydytoją, vartoti vitaminų ir mineralų, tačiau aktyviai sportuojantiems vaikams tokio dėmesio reikia dar daugiau", - sako gydytoja Tamašauskienė.