Valstiečių užmojai: už statybas ant derlingos žemės – naujas mokestis

Valstiečių Virginijos Vingrienės ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio parengtas Dirvožemio įstatymo projektas, kuriuo siūloma derlingo dirvožemio naudotojus už tokio dirvožemio sluoksnio nuėmimą įpareigoti sumokėti kompensaciją valstybei, rodos, sudrebino žemę kaip reikiant.

Maža to, įstatymu siūloma drausti keisti teritorijos paskirtį, siekiant paversti ją urbanizuota teritorija, jei joje klesti derlinga žemė. Taigi miestų plėtra negalėtų vykti derlingos žemės sąskaita.

Įstatymas pasėja klausimų, ką tektų daryti tiems žmonėms, kurių sklypai patenka į šias derlingas vietas ir kokius mokesčius jie turėtų mokėti, norėdami savo žemėje pasistatyti namą.

„Vienas baisesnių įstatymų, kuriuos esu matęs. Jei būtų priimtas, tai savo žemėje taptumėte ne savininkais, o dirvožemio naudotojais. O valdžia nurodinėtų, kaip privalote elgtis su savo žeme“, – neslėpė pasibaisėjimo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Įstatymui nepritaria ir Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos valdybos narys Vytas Zabilius, kuris teigia, kad dirvožemis ir taip yra saugomas, o įstatymas yra perteklinis.

Tačiau viena įstatymo rengėjų V. Vingrienė taip nemano. Ji tvirtina, kad įstatymas reikalingas apsaugoti dirvožemį nuo degradacijos.

Taptų tik žemės nuomininku?

Ž. Šilėnas teigė, kad pagal siūlomą įstatymą, žemės paviršius savininkui nepriklausytų, jis taptų tik dirvožemio naudotojas.

„Šitoje vietoj baisumas yra tas, kad žmogaus nuosavybės teisė yra paneigiama. Žemės gelmės irgi nepriklauso žmogui, nes jos priklauso valstybei pagal dabartinius įstatymus, savo sklype jūs negalite pasikasti žvyro, dėl to kad tas žvyras jums nepriklauso.

Dabar prieiname prie visiškai absurdiškos situacijos, kai paviršius irgi nepriklauso, gelmės irgi. Tu gali auginti medelius, kopūstėlius, bet jei darai kažką rimtesnio – nori namą statyti, turi mokėti kompensaciją. Žmonės būtų padaryti nuomininkais savo žemėje“, – teigė jis.

Kitas, anot jo, baisus dalykas, kad žmonėms tai brangiai kainuos: „Jeigu žmogus nori pasistatyti namą savo sklype, jis turi įrodyti, kad žemė šitoje vietoje yra nederlinga, o galų gale jeigu pasistato ten namą, turi kompensuoti valstybei už tai, kad jis pakenkė dirvožemiui.

Tai mano galva yra nesąžininga, neprotinga ir visiškas absurdas.“

Jis atkreipė dėmesį, kad kompensacijos tiksli apskaičiavimo tvarka nėra nurodyta.

9 straipsnio 6 dalyje skelbiama: „Apskaičiuojant kompensacijos dydį, žemės ūkio paskirties žemės plotas įvertinamas atkuriamąja verte, įskaitant dirvožemio sukultūrinimo išlaidas ir žemės ūkio veiklai sukurtos infrastruktūros įtaką žemės rinkos kainai.“

„Spėju, bet čia tik spėjimas, kad kuo brangesnį dalyką statysi – tuo brangiau turėsi sumokėti. Čia dar netvarka. Čia principas, manau, kiek tas vertingas dirvožemis buvo, o po jungtuko „ir“ galima suprasti, kad kompensacija skaičiuojama ir pagal tai, kiek brangų statinį pasistatei.

Jei tu sukursi didesnę infrastruktūrą – turbūt didesnę įtaką turėsi. Sutinku, kad čia visaip galima interpretuoti, tos tvarkos nėra, bet kad reikės mokėti – akivaizdu“, – nuogąstavo.

Ž. Šilėnas taip pat pažymi, kad siūlomas įstatymo projektas paliestų visus, kadangi 9 straipsnio 5 dalis skelbia, kad „pakeitus žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį į kitą paskirtį, taip pat žemės plotą panaudojus statyboms bei kitokiai veiklai, susijusiai su derlingojo dirvožemio sluoksnio nuėmimu, dirvožemio naudotojas už žemės ploto su derlinguoju dirvožemio sluoksniu sumažinimą turi sumokėti piniginę kompensaciją į valstybės biudžetą.“

„Lies visus, ypatingai tuos, kurie turi žemės ūkio paskirties žemę. Nežinia, kaip bus su kolektyviniais sodais, dabar tikrai nepasakysiu, nes manau, kad nėra iki galo tai apsvarstyta, bet miesto plėtrai tai tikrai turėtų įtakos“, – sakė jis.

Abejoja įstatymo reikalingumu

Ž. Šilėnas teigė, kad įstatymo apskritai nereikia, kadangi dirvožemis ir taip yra saugomas dabartiniu Aplinkos apsaugos įstatymu, griežtai reglamentuojančiu, ką galima daryti turimoje žemėje.

Paklaustas, koks galėtų būti kompromisinis variantas, jis griežtai atsakė: „Joks. Tai jau būtų geras kompromisas.

Jeigu net dabar pažiūrėtume aiškinamąjį įstatymo projekto raštą, čia nėra perkeliama kažkokia Europos Sąjungos direktyva, čia yra jų pačių iniciatyva sukurtas projektas – ir labai prastas, tiek logiškai žiūrint, tiek teisėkūros prasme.“

V. Zabilius pritarė, kad įstatymo paprasčiausia nereikia.

„Vykdant statybas, augalinį sluoksnis yra nuimamas ir saugomas, kadangi yra vertingas, be to, juodžemio trūksta, jo kaina yra gerokai didesnė nei paprasto grunto. Visose statybose augalinį sluoksnį nusiimi ir išveži į kitą objektą, jis tikrai nėra sumalamas ar sunaikinamas“, – sakė jis.

Anot jo, įstatymas sukeltų daug nepatogumų, o dėl apribojimų žmonėms tektų papildomai gaišti laiką surinkti reikiamas pažymas, jie patektų į biurokratijos spąstus.

„Manau, kad tai perteklinis įstatymas, ypač miestuose – prie miesto reguliuoti tikrai neverta, jeigu nori saugoti, tai tegul saugo žemės ūkio paskirties žemę, kad mažiau tręštų ją, kad duotų pailsėti jai, bet tai jau yra aprašyta įvairiuose įstatymuose.

Jei žmogus 6 arų sklype statosi namelį, papildomai jį apmokestinti mokesčiais tikrai nereikia, kaip tik reikia palengvinti tą procesą, padaryti jį greitesnį, “, – kalbėjo jis.

Pripažino, kad yra spragų

Įstatymo projektą užregistravusi V. Vingrienė DELFI tikino, kad įstatymas buvo ne taip suprastas, ji pripažino, kad yra spragų, todėl jis bus pildomas.

Anot jos, kompensacijas sumokėti turėtų tik žemės ūkio paskirties sklype, derlingoje žemėje pokyčius norintys daryti asmenys.

„Jei žmogus savo sklype statosi namą, reikalavimas – nukasti tą derlingą sluoksnį ir paskleisti kitur, nes derlingasis dirvožemio sluoksnis nėra vien augalų auginimo terpė, jis kartu yra ir aplinkosauginės teisės dalis, kadangi dirvožemis akumuliuoja anglį, suriša ją, ir tada mes mažiname šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Tokiu atveju nereikėtų mokėti (kompensacijų – DELFI)“, – sakė ji.

Paklausta, kodėl tuomet 9 straipsnio 5 dalyje skelbiama, kad kompensaciją turėtų mokėti ne tik žemės ūkio paskirties derlinguose sklypuose statinius nusprendę statyti asmenys, Seimo narė sakė, kad punktas išdėstytas nepakankamai.

„Čia gal tikrai nepilnai išdėstyta, aš manau, kad vis tiek patobulinsime ir įdėsime konkrečias išimtis, jeigu jų tikrai trūksta, kad nebūtų dviprasmiškai suprantamas tas reikalavimas. Čia gal tikrai netobulai, ne iki galo išdėstyta.

Šita išsakyta kritika padės aiškiau reglamentuoti, išdėstyti ir papildyti. Pamatysite realybėje, jis (įstatymas – DELFI) bus šiek tiek kitoks, nei šiandien yra. Tam ir yra projektas, kad pastebėtume, ko nepastebėjome, gal ką per griežtai sureglamentavome, kad ateityje būtų rastas geriausias sprendimas“, – kartojo ji.

Visgi, V. Vingrienė patvirtina, kad jeigu žemė būtų naudojama miesto plėtrai, kompensuoti į valstybės biudžetą būtų būtina.

„Čia yra kalba apie miestų plėtrą derlingos žemės sąskaita. Mes turėjome tokią idėją, ir tai nėra tik kažkokia mūsų idėja, kitose šalyse taikoma lygiai tokia pati praktika.

Kompensacija į biudžetą būtų reikalaujama tik už didelės teritorijos miesto plėtrai panaudotą žemę, kuri viršytų 42 bonitetą. Bonitetas – tai derlingumo balas, pagal žemės derlingumą suskirstytas žemėtvarkininkų. 42 balų žemė yra vidutinio derlingumo“, – sakė ji.

Tačiau paminėjus kritiką, kad tokia nuostata turėtų įtakos miestų plėtrai, V. Vingrienė sakė, kad nėra užsispyrusi, kad ji būtinai būtų priimta: „Šitas klausimas yra labai diskutuotinas.

Jis tikrai yra svarstytinas, aš nesu kategoriška, kad jis išliktų. Kalbėsime su mokslininkais, žemėtvarkininkais, dirvožemininkais, agronomais ir ieškosim sprendimų šiais klausimais.“

Kaip būtų apskaičiuotas kompensacijos dydis?

Paklausta, kaip būtų apskaičiuojamas kompensacijos valstybei dydis, V. Vingrienė atsakė, kad tai žemėtvarkininkų reikalas: „Dabar negaliu atsakyti, bet yra įvertinta dirvožemio vertė kiekvienu konkrečiu atveju konkrečiam sklypui.“

Nors Ž. Šilėnas spėjo, kad kompensacijos dydis veikiausiai galėtų priklausyti nuo planuojamo statyti statinio brangumo ir dydžio, kadangi dabar įstatyme skelbiama, jog „apskaičiuojant kompensacijos dydį, žemės ūkio paskirties žemės plotas įvertinamas atkuriamąja verte, įskaitant dirvožemio sukultūrinimo išlaidas ir žemės ūkio veiklai sukurtos infrastruktūros įtaką žemės rinkos kainai“, V. Vingrienė nesutiko.

„Ne, čia ne taip. Čia pagal įvertintą paties dirvožemio vertę, ne pastato. Dabar nesigilinkime į tai, nes buvo suprastai taip, o įstatymas bus patobulintas, kad suprastume visi. Ačiū labai už pastabas, tikrai verta bus dar pasižiūrėti“, – žadėjo patobulinti.

Nors įstatymais dirvožemis ir taip yra saugomas, todėl anot. Ž. Šilėno ir V. Zabiliaus toks teisės aktas būtų perteklinis, V. Vingrienė griežtai nesutiko.

„Ž. Šilėnas yra ne specialistas. Jūs kalbate dabar su eksperte, kuri žino ir gali pasakyti, kad taip, mes turim teisės aktų, kurie reglamentuoja – yra higienos normos, reglamentuojančios taršos reikalavimus, yra kitų reikalavimų – bet ne viskas užtikrinta. Pavyzdžiui, dėl sėjomainos, dėl žalienos procento, mes šiandien to neturime, bet turime užtikrinti ateičiai sugrąžinti vertingas medžiagas į dirvožemį, kurios yra išnešamos. Viena idėjų būtų apjungti dabartinius teisės aktus į vieną sistemą.

Parengėme tokį įstatymą, kad ateityje išsaugotume dirvožemio derlingumą, nes dabar, esant intensyviai žemdirbystei, kai sėjomaina apima 80 proc. javų, matome, kad jo organinė medžiaga aktyviai naudojama, o sunaudotos maistinės medžiagos turi būti atkurtos. Gyvulininkystė tikrai to nekompensuoja. Įstatymas reikalingas, kad dirvožemis neitų dykumėjimo link“, – sakė ji.

Balandžio 27 d. užregistruotam Dirvožemio įstatymui Seime nebuvo pritarta po pateikimo, jis grąžintas tobulinti.