„Nieko nedarant, galime tikėtis mažesnių pensijų. Šiai dienai pakaitomumas – vidutinio atlyginimo santykis su vidutine pensija yra maždaug 43 proc. Tai jeigu nieko nedarysime, jis mažės drastiškai, gali kisti vos ne per pusę“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas
Jis apžvelgė nepalankių demografinių tendencijų keliamus iššūkius pensijų sistemai, galimas grėsmes.
Konferencijoje buvo pristatytos priemonės, kaip spręsti pensijų sistemos problemas, kad sumažėtų galimos skaudžios socialinės pasekmės gyventojams, būtų užtikrintos aukštesnės pajamos senatvėje ir sustiprintas visos pensijų sistemos atsparumas ekonominiams šokams.
„Žiūrint 20 m. į priekį – tos žirklės labai nepalankios. Šiai diena turime tris pensinio amžiaus žmones tenkančius dešimčiai dirbančių. Po dvidešimt metų jų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, padvigubėja. Reiškia, kad našta labai apsunksta“, – sakė V. Vasiliauskas.
Dirbančiųjų skaičius per šį laikotarpį sumažėtų netgi 40 procentų.
Lietuvos bankas siūlo įteisinti asmenines sąskaitas, kurios tvirtu ryšiu susietų asmens per gyvenimą sumokėtas įmokas ir gaunamas išmokas nepriklausomai nuo darbo stažo.
Valstybė įsipareigotų asmeninėje gyventojo sąskaitoje sukauptą sumą išmokėti, o gyventojas kiekvieną dieną galėtų pasižiūrėti, kokia suma bus sukaupta.
„Kalbant paprastai, tai būtų virtuali sąskaita, kur matytųsi, kiek žmogus moka įmokų, kokių galėtų tikėti išmokų senatvėje. Pagrindinis tikslas – skaidrumas ir motyvacija. Mūsų manymu, tai paveiktų žmogaus sąmonę, ir įmokamos įmokos mažintų šešėlį“, – teigė jis.
Antra priemonė – įtvirtinti lankstesnes vyresnio amžiaus gyventojų darbo ir išėjimo į pensiją formas, kurios būtų atsakas į visuomenės senėjimą.
„Akivaizdu, kad visuomenė sensta, jaunų žmonių dalis mažėja, todėl reikia skatinti vyresnius žmones išlikti darbo rinkoje. Be abejo, jeigu jie nori.
Kaip priemonės galėtų būti dalinės pensijos mokėjimas dirbantiesiems, galimybė vyresniems žmonėms dirbti ne visą darbo dieną. Pagrindinis dalykas, kad žmogaus, pasiekusio tam tikrą amžiaus ribą ir toliau dirbančio, pinigų suma jo virtualioje sąskaitoje nemažėtų“, – tvirtino V. Vasiliauskas.
Taip pat siūloma sumažinti privalomo pensinio amžiaus reikšmę. Tai, anot, V. Vasiliausko, prisidėtų prie norinčių ir galinčių dirbti pensininkų motyvacijos likti darbo rinkoje ilgiau.
Trečia priemonė – įteisinti privalomą gyvenimo ciklo investavimą kaupiantiems pensiją II pakopoje. Įteisinus tokio ciklo strategijas, pensijos kaupimo dalyviui nereikėtų imtis aktyvių veiksmų, kad jo turtas būtų valdomas optimaliai, tai užtikrintų didesnę dalyvių interesų apsaugą.
„Jau 2013 m. tyrime aiškiai esame pasakę, kad tinkamas kaupimas II pakopoje duoda papildomą rezultatą iki 15 proc. Reikia būti atviriems, mes esame istorijoje turėję įvairių situacijų, jei pažiūrėtume 10 metų laikotarpį atgal, jei neklystu, pensijų fondo padidėjimas buvo daugmaž 2,8 proc., o BVP augimas buvo tikrai didesnis. Jei imsime paskutinius penkerius metus, situacija geresnė, bet vis tiek BVP augimas didesnis.
Pagrindinė žinutė – kaupimo mastas yra nepakankamas“, – sakė jis.
Lietuvos banko analizė rodo, kad didžioji dalis – apie 70 proc. II pakopos dalyvių, atsižvelgiant į jų amžių, kaupia netinkamame II pakopos fonde, t. y. prisiima per didelę ar per mažą riziką. Be to, pensijų kaupimo sistemos dalyviai yra pasyvūs, nėra linkę keisti fondo – priderinti jo prie rizikos profilio.
Taigi paskutinioji priemonė – deramo lygio kaupimo skatinimas. Kelios pensijų sistemos pakopos padeda išskaidyti riziką. Vis dėlto toks papildomas kaupimas turi būti pakankamas, kad turėtų reikšmingą įtaką senatvės pajamoms.
„Mes manome, kad tikrai būtinas gyvenimo ciklo fondas, kur žmogus, pasiekęs tam tikrą amžių automatiškai peršoktų į kitą fondą, priklausomai nuo rizikos. Žmogui bręstant – rizika turi mažėti“, – sakė V. Vasiliauskas.
Todėl, anot V. Vasiliausko, būtina paskatinti asmenis, kurių papildoma pensija šiuo metu yra kaupiama tik iš 2 proc. įmokų, kaupti daugiau arba grįžti į „Sodrą“, nes 2 proc. papildomos pensijos dalies kaupimas nėra pakankamas, kad žmogus turėtų pakankamas pajams senatvėje.
„Įsivaizduojame, kad bendras šių priemonių poveikis galėtų būti didesnis sistemos tvarumas. Turime atmesti bet kokias abejonės dėl I pakopos. Ko reikia, kad galėtume pasiekti proveržį? Reikia politinio susitarimo. Pavyzdžių turime – Skandinavijos šalys – tai valstybės, pasirašiusios politinį susitarimą, kaip įsivaizduojama pensijų sistema, kokios nusistatomos ilgalaikės perspektyvos“, – sakė V. Vasiliauskas.
