Visgi pirmąjį šios trenerio ir žaidėjų kombinacijos sezoną galima laikyti smarkiai nenusisekusiu, o nuo 2004-ųjų tarp aštuonių pajėgiausių Vakarų konferencijos ekipų prasimušti nesugebantys „Timberwolves“ savo laukimą pratęsė dar bent vieniems metams.
Negana to, šalia minėtojo tandemo „Timberwolves“ savo gretose turi ir vieno geriausių lygos snaiperių vardą prie dėjimų vunderkindo statuso šiame sezone pridėjusį Zachą LaVine‘ą bei penktąjį pastarosios biržos šaukimą įžaidėją Krisą Dunną. Beje, būtent pastarasis žaidėjas yra vyriausias iš išvardintojo ketverto, o likę trys krepšininkai sezoną pradėjo dar nesulaukę 22-ejų metų amžiaus.
Pagrindine šios ekipos problema (nepaisant „prieštvaninėmis“ pravardžiuotų tuometinio trenerio Samo Mitchello puolimo schemų) pernai tapo skylėta gynyba – Minesotos ekipos gynybos reitingas buvo vos 27-as visoje lygoje, o per 100 atakų Vilkai į savąjį krepšį vidutiniškai praleisdavo net po 107,1 taško.
Nuo 1989-ųjų metų lygoje dirbantis T. Thibodeau savo reputaciją susikūrė būtent gynybos išmanymo dėka, o savo kaip asistento karjerą vainikavo 2008-ais metais padėdamas Bostono „Celtics“ iškovoti NBA čempionų titulą. Nuo 2010-ųjų metų penkis sezonus Čikagos klubui vadovavęs strategas keturis kartus paeiliui užbaigė pirmenybes atvedęs „Bulls“ į pirmąjį efektyviausia gynyba pasižymėjusių ekipų reitingo penketą, o 2010-12 metais nei viena lygos komanda nesigynė geriau už T. Thibodeau auklėtinius.
Minesotos klubo pasitikėjimas šiuo specialistu buvo toks didelis, kad su juo pasirašydami penkerių metų kontraktą Vilkai strategui patikėjo ne tik vyriausiojo trenerio, bet ir krepšinio operacijų prezidento postą. Kitaip tariant, reiklusis strategas gavo laisvę ne tik treniruočių, bet ir komandos sudėties komplektavimo procese. Šiose pareigose jokios patirties neturėjęs T. Thibodeau būtent čia ir susidūrė su pirmojo sezono sunkumais.
Analizuodami komplektacijos klaidas visų pirma atkreipkime dėmesį į „Timberwolves“ gynybos reitingo pokytį, lyginant jį su praėjusiais metais. Šiame sezone Minesotos ekipa pagal šį statistinį rodiklį klubų sąraše nežymiai pakilo į 25-ąją vietą, tačiau į savo krepšį per 100 atakų praleidžia net po 108,6 taško – pusantro taško daugiau, nei beviltišku vadintame 2015-16 sezone.
Atvykęs į komandą T. Thibodeau, siekdamas sukurti optimalų patirties ir talento derinį, pasirašė kontraktus su lygos veteranais Brandonu Rushu, Jordanu Hillu ir Cole‘u Aldrichu. Žvelgiant į šias sutartis iš dabartinės perspektyvos sunku jas pavadinti pasiteisinusiais sprendimais – visi trys krepšininkai kartu sudėjus nesužaidė nė pusės tiek minučių, kiek šiame sezone jų ant parketo praleido A. Wigginsas, o jokių traumų nepatyręs J. Hillas apskritai aikštėje per visus metus neišbuvo nė valandos.
Negana to, pastaruoju metu starto penkete žaidžiantis B. Rushas laisvuoju agentu taps šią vasarą, J. Hillas – po kito, o C. Aldrichas – tik po dviejų sezonų. Kitais metais „Timberwolves“ beveik 12 milijonų JAV dolerių mokės tik epizodiškai aikštėje pasirodantiems aukštaūgiams.
Silpno (jei kalbėtumėm preciziškai tiksliai – paties silpniausio visoje lygoje) atsarginių žaidėjų suolelio įtaka yra viena iš pagrindinių šio sezono nesėkmių priežasčių, tačiau kitas, ir, turbūt, svarbesnis niuansas glūdi koservatyviame T. Thibodeau žaidėjų rotacijos stiliuje.
Per minėtuosius penkerius Čikagoje stratego praleistus metus net keturis sezonus lygoje pagal vidutiniškai aikštėje praleidžiamų minučių skaičių pirmavo vienas ar kitas „Bulls“ krepšininkas. Nuo Luolo Dengo iki Jimmy Butlerio – T. Thibodeau kasmet savo lyderius nuvarydavo nuo kojų dar reguliariajame sezone, ir šis tendencingumas išlieka ir treneriui persikėlus į Mineapolio klubą.
Beje, pasak jau trisdešimt metų „Bulls“ organizacijos veiksmus analizuojančio Samo Smitho, būtent šis besaikis žaidėjų varginimas ir tapo pagrindiniu aspektu, paskatinusiu Čikagos klubo valdybą sudarančių Garo Formano ir Johno Paxsono sprendimą atleisti trenerį iš jo pareigų. „Bulls“ atstovai puse lūpų kalbėjo ir apie tai, jog būtent T. Thibodeau sugriovė Derricko Rose‘o karjerą ir įsuko jį į nesibaigiančią traumų virtinę.
Pagal per sezoną sužaistų minučių sumą A. Wigginsas šiame sezone pirmauja lygoje, K. Townsas žengia trečioje šio sąrašo vietoje, o iki vasario pradžioje patirtos traumos į pirmąjį penketuką pakliuvo ir Z. LaVine‘as. Grįžtant prie minėtųjų komplektacijos klaidų, tam įtakos turėjo ir adekvataus pakaitalo stoka, tačiau T. Thibodeau darbo įpročiai čia taip pat suvaidino nemenką rolę.
Iškalbingiausiai apie nuovargio „Timberwolves“ žaidimui nešamą žalą kalba geriausio ekipos sezono periodo laiko kontekstas. Dvi savaites Minesotos ekipa turėjo antrą geriausią gynybos reitingą visoje lygoje ir tuo metu pasiekė įspūdingas pergales prieš „Jazz“, „Clippers“, „Wizards“ ir net „Warriors“ klubus, tačiau šią atkarpą palydėjo šešiais pralaimėjimais iš eilės, tarp kurių patyrė ir skaudžias nesėkmes rungtynėse su „Kings“ ar „Lakers“ ekipomis.
Kodėl akcentuoju ne kaip, o kada Minesota pasiekė šias pegales? Todėl, kad jos iškovotos iš karto po Visų žvaigždžių savaitgalio pertraukos. Keletą poilsio dienų gavę „Timberwolves“ lyderiai kaip lygūs su lygiais kovėsi su geriausiais planetos krepšininkais, tačiau praėjus vos pusei mėnesio ėmė nusileidinėti sąmoningai pralaimėjimų siekančioms komandoms. Kalbėti apie dviejų savaičių trukmės sutapimą šioje situacijoje būtų pakankamai naivu.
Šiame kontekste verta pažymėti, jog per penkerius savo vyriausiojo trenerio darbo metus T. Thibodeau dar nė karto nebuvo nepatekęs į atkrintamąsias varžybas. Ir kai kitos jaunos ekipos („Bucks“, „Nets“ ir kt.) į stratego vietą ieškojo efektyviai žaidėjų tobulėjimo atžvilgiu dirbančių trenerių, „Timberwolves“ nusitaikė į aukščiausius tikslus.
Artėjančią vasarą T. Thibodeau turės priimti visą šūsnį teisingų ir savo pomapstikos stoka ambcingam treneriui sunkiais galinčių tapti sprendimų. Ekipai itin trūksta stabiliai rungtyniaujančių antrojo plano krepšininkų, o turint beveik 40 milijonų erdvės algų kepurėje (N. Pekovičiaus karjeros pabaigos atveju) dairytis į ne pirmo garsumo pavardes ir skirti didesnį dėmesį kiekybei nei kokybei bus pakankamai rimtas iššūkis.
Talentu plūstančiai „Timberwolves“ organizacijai šis perėjimų langas, siekiant patenkinti jaunųjų vunderkindų ambicijas, bus bene svarbiausiu visoje klubo istorijoje. Ar pavyks T. Thibodeau perlipti per save ir nesėkmingą pirmą sezoną nustumti į istorijos paraštes?
