Juodažiočiai grundalai mūsų pakrantėje paprastai pasirodo maždaug balandžio antroje pusėje ar gegužės pradžioje ir puikiai kibdami žvejus džiugina iki pat birželio antrosios pusės. Tiesa, konkretus jų pasirodymo laikas priklauso nuo gamtinių sąlygų. Štai pernai jau pirmąją balandžio savaitę ant Palangos tilto sustoję žvejai šių žuvelių per dieną nesunkiai pririnkdavo po pilną kibirą.

Kodėl „byčiokų” žūklė mūsų šalyje taip išpopuliarėjo sunku pasakyti. Juk šios žuvelės nepasižymi nei dydžiu, nei jėga, nei gaudymo įdomumu. Tačiau atsakymas į šį klausimą greičiausiai yra labai paprastas: jei grundalai kimba, tai jie kimba labai labai gerai. O juk to daug meškeriotojų ir tenori. Verk ant kabliuko ką nori, mesk kur nori, ir jei grundalų priekrantėje yra, kibimo ilgai laukti neteks. Be to, pajūryje su šeima atsidūrusiam meškeriotojui vis tiek niežti nagai į rankas paimti meškeres, tad kodėl nepagaudžius „byčiokų”. Galiausiai, šios žuvelės dar ir visai skanios.

Juodažiočius grundalus mokslininkai laiko šiuo metu viena sparčiausiai plintančių invazinių žuvų rūšimi. Juodojoje, Marmuro, Kaspijos ir Azovo jūrose natūraliai paplitę juodažiočiai grundalai į Baltijos pakrantę greičiausiai atkeliavo su balastiniais laivų vandenimis ir greitai čia prisitaikė, dabar jų gausu ir Baltijos jūroje, ir Kuršių mariose. Juodažiočiai grundalai daugiausia minta dugno moliuskais – dreisenomis ir midijomis. Šie moliuskai yra pagrindiniai vandens filtruotojai, todėl kai jų sumažėja, vanduo ima žydėti. Šis reiškinys, kuriam įtakos turi byčiokų paplitimas, jau pastebimas Kuršių mariose. Be to, sumažėjus moliuskų juodažiočiai grundalai ima maitintis kitų žuvų mailiumi.

Tad gamta bus tik dėkinga, jei žvejai „byčiokams” ir toliau rengs negailestingus genocidus.

Beje, pastaruoju metu atsiranda vis daugiau meškeriotojų, kuriems visai nereikia kupinų kibirų šių žuvelių, tačiau reikia žvejybos smagumo. Tad šie meškeriotojai ima ultralight klasės spiningėlius ir „byčiokus” smagiai gaudo ant mažyčių guminukų.

O gaudant tokiu būdu jūra padovanoja ir smagių netikėtumų, kai masalą pačiumpa stambesnė plekšnė, ešerys, žiobris ar net uotas.