Prie Kalvarijų turgaus gyvenančiai moteriai itin nepasisekė – paskutinę buto nuomos dieną suskilo dušo padėklas. Tai, moters manymu, nutiko dėl to, kad paraginta skelbimo prie laiptinės, ji į kabiną paleido karšto vandens srovę.
Ji sakė kompensacijos nesitikinti, nors tikrai norėtų ją gauti. „Kainuos šitas „malonumas“ ne 10 eurų. Ir baisu toliau tą vandenį leisti kriauklėse“, – piktinosi ji.
Moteriai buvo įdomu, kaip reikėtų elgtis šiems žmonėms, kurių namuose po tokios procedūros nutiko tokie dalykai. „Galbūt yra kažkoks būdas, kuris kitus apsaugotų kitus nuo tokios „malonios“ patirties?“ – domėjosi skaitytoja.
Kaip DELFI nurodė UAB „Pastatų priežiūros tarnybos“ direktoriaus pavaduotojas A. Adamonis, nors jis ir užjaučiąs moterį, galiojantys teisės aktai numato, kad karšto vandens sistemas daugiabučiuose namuose privalu periodiškai kaitinti iki +66 laipsnių temperatūros, o tai neabejotinai reiškia, kad visa įranga, kuri naudojama karšto vandens tiekimo sistemoje turi atlaikyti tokias temperatūras.
Kaip paaiškino A. Adamonis, Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintose pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklėse netgi nurodyta, kad sistemos turėtų atlaikyti ir 90 ºC vandens temperatūra, tačiau tokios aukštos temperatūros.
Kaip matyti iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rašto, persiųsto DELFI, atliekant karšto vandens sistemų terminę dezinfekciją, įpareigojama pakelti karšto vandens temperatūrą visoje karšto vandens sistemoje, kad toliausiai nuo vandens šildytuvo nutolusiuose čiaupuose temperatūra siektų +66 C, ir išlaikyti ne trumpiau kaip vieną valandą. Pasibaigus terminės dezinfekcijos laikui, iš visų namo butų čiaupų reikia +66 C temperatūros vandenį nuleisti ne trumpiau kaip 5 min.
Jums nutiko panašiai? Galite patarti kaip išvengti problemų, su kuriomis susidūrė vilniečiai? Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt!