Pacientų – šimtai

Su psichikos sveikatos specialistais susipažįsta ne tik į sudėtingu amžiaus tarpsniu laikomą paauglystę įžengę vaikai, kurie sudaro didžiąją uostamiesčio psichologų bei psichiatrų pacientų dalį. Sunerimę klaipėdiečiai į gydytojus kreipiasi ir dėl vos kelerių metukų sulaukusių atžalų dvasinės sveikatos.

Daugiau kaip dešimtmetį su vaikais dirbanti Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichologė Rasa Karalienė pastebėjo, kad uostamiesčio gyventojų požiūris į psichikos sveikatą pasikeitė. „Daugelis žmonių jau nebemano, kad psichologai ar psichiatrai dirba tik su nesveikais. Ir, jeigu jie ten nueis arba nusives atžalą, vadinasi, prisipažins esą nesveiki“, - sakė psichologė.

Ji negalėjo tiksliai pasakyti, kiek pacientų per metus peržengia jos kabineto slenkstį, bet jie skaičiuojami šimtais. Nuolat yra užsirašiusiųjų į priekį.

Ateina ir be tėvų

Dauguma psichologų pacientų – 10-15 metų paaugliai. Paprastai tai – vaikai iš normalių, ne asocialių šeimų. Sunerimę tėvai nepilnametį pas gydytoją palydi pastebėję pasikeitusį atžalos elgesį, emocinę būseną, mokymosi sutrikimus.

Jaunesnius vaikus psichikos sveikatos specialistams gydyti tenka rečiau. Jiems dažniausiai diagnozuojami raidos sutrikimai, hiperaktyvumas, padidėjęs jautrumas.

Pasitaiko psichologinių problemų turinčių vaikų, kurių nei tėvai, nei globėjai ar kas nors kitas neatitempia už rankos į kabinetą. Paaugliai iš asocialių šeimų pagalbos paprašyti ateina vieni. R. Karalienė prisiminė du paauglius draugus, kurie vieną dieną suvokė turį rimtų problemų. Nepilnamečiai uostydavo klijus tol, kol pajuto prarandą atmintį.

Psichologės manymu, dėl problemų šeimoje, mokykloje, santykiuose su bendraamžiais dvasiškai išgyvenančių paauglių į gydytojus kreiptųsi kur kas daugiau, jeigu jie žinotų apie tokią galimybę. Nemažai vaikų arba nežino, kur kreiptis, arba netiki, kad tai duos naudos.

Serga ir lepūnėliai

Klaipėdos psichiatrijos ligoninės Vaikų skyriaus vedėja R. Karpavičienė pasakojo, kad stacionare daugiausiai gydoma paauglių iš asocialių šeimų.

Tai – depresijos, asmenybės, elgesio sutrikimų kamuojami, valkataujantys, vagiliaujantys, per daug laisvės turintys, iš gatvės „draugų“ gyvenimo besimokantys, kitų ir savęs negerbiantys pikti ar net žiaurūs jaunuoliai. Iš pustrečio šimto kasmet čia besigydančių vaikų tokių yra net du trečdaliai.

Tarp ligoninės pacientų pasitaiko ir turtingų tėvų išlepintų vaikų – egoistiškų, manančių, kad jiems viskas leistina, jaunuolių. Tarp jų – narkomanai, smurtautojai, ankstyvą netvarkingą lytinį gyvenimą gyvenančios paauglės.

Tampa nusikaltėliais

Gydytojos teigimu, psichiatrų pagalbos dažniausiai kreipiamasi per vėlai.

„15-17 metų jaunuolių asmenybė, charakteris jau susiformavę, todėl kažką pakeisti būna itin sunku. Neretai pagalbos ieškoti pradedama tik tada, kai su paaugliu nesusitvarko ne tik tėvai, mokytojai, bet ir policija“, - aiškino R. Karpavičienė.

Specialistė pripažino, kad tam tikrais atvejais gydytojai yra bejėgiai. 2-3 savaites trunkančio stacionarinio gydymo nepakanka – juk vėliau paauglys sugrįžta į tą pačią jį susargdinusią aplinką. R. Karpavičienę labiausiai liūdina neretai dienraščių kriminalinės kronikos skiltyse minimos buvusių jaunų pacientų pavardės.