Šio lengvo, minkšto ir stebėtinai šilto audinio pagrindiniai tiekėjai yra Tibetas ir kiti greta esantys Kinijos rajonai, o taipogi Mongolija. Savo kuklų indėlį įneša Afganistanas (jeigu ten, žinoma, per karą nesuspėjo suvalgyti visų ožkų), Iranas ir Turkija.

Afganiškų - persiškų ožkų pavilnė tamsesnė, storesnė ir šiurkštesnė, todėl ir galutinis produktas išeina kietesnis. Pastaruoju metu ožkas auginti ėmėsi visur esantys amerikiečiai ir australai. Tačiau rezultatai tie patys, kaip ir su kaliforniškais arba australiškais vynais: rodos neblogas, bet kažko nepagaunamo, “tikro”, kaip bordo arba azijietiškame kašmyre,- nėra.

Tikras kašmyras išgaunamas ankstyvą pavasarį. Ožkos neturi riebalų sluoksnio, o apatinis pūkas- vienintelis būdas joms išgyventi atšiauriomis žiemomis kalnuose. Pavilnė auga nuo vasaros vidurio iki žiemos vidurio, o ankstyvą pavasarį ožkos šeriasi. Per šias kelias savaites prasideda tikras kašmyro bumas. Vietiniai darbštuoliai puola ožkas su specialiomis šukomis ir žirklėmis. Nežiūrint į įtaigius ragus, šis gėris romus žmogui.

Surinktas pūkas (maždaug pusė kilogramo iš vienos ožkos), rankomis rūšiuojamas ir plaunamas. Po to atskiriama patekusi viršutinė šiurkšti vilna nuo pavilnės. Iš buvusių 500 g lieka tik 100 - 150 g pūko. Tačiau ir jis vertinamas skirtingai. Kad būtų laikomas kašmyro žaliava, pluoštas turi būti kuo plonesnis (daugiausiai 19 mikronų, geros kokybės yra 16- 14 mikronų) ir ilgesnis. Natūralios spalvos - balta, ruda, juoda ir pilka. Vienspalvės ožkos pūkas vertinamas labiau, nei margos. Geriausias pūkas - baltas, nes jis mažiausiai pažeidžiamas dažant.

Išgautas pūkas vėl rūšiuojamas, tuomet jis suverpiamas ir audžiamas audinys. Kašmyro audinyje naudojamas ruoželinis pynimas. Medžiaga gerai nudažoma: yra vienspalvių ir ornamentuotų audinių. Pagrindiniai priedai: šilkas, vilna, viskozė, nailonas.

Kašmyro paklausa visais laikais viršijo pasiūlą. Juk net vidutinio dydžio šalikui prireiks 1,5 km verpalų. Nepamirškime taip pat apie jo ilgaamžiškumą ir grožį. Nenuostabu, kad kašmyras visais laikais aukštuomenės skryniose užėmė garbingą vietą.

Europietiškoje madoje jis atsirado 19 a. Vienas pirmųjų jį propaguoti ėmėsi didysis “dendis” Džordžas Brummelis (Brammel), užsisakęs sau liemenę iš balto kašmyro. Vėliau kašmyro šalikus žmonai dovanojo Napoleonas III. Nuo to laiko, visuomet, kai tik buvo madinga prabanga, kašmyras buvo populiarumo viršūnėje.

Kaip prižiūrėti

Daiktai iš kašmyro reikalauja ypatingos priežiūros. Atsiminkite, kad:

Nors kašmyras patvarus, ir išlaiko mašininį skalbimą, daiktus geriau skalbti rankomis šaltame vandenyje. Rekomenduojama naudoti ne muilą, o šampūną. Negręžkite! Drabužius džiovinti derėtų horizontalioje padėtyje.

Po dėvėjimo leiskite drabužiams “pailsėti” bent parą.

Kvepinkitės prieš apsivilkdamos kašmyro megztinį (ant pečių užsimesite skarą ar šaliką) ir leiskite kvepalams ir dezodorantui pilnai įsigerti.

Saugokite gaminius nuo kandžių priemonių su natūraliomis medžiagomis (rozmarinu, lavanda ir kt.) pagalba.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją