Eina brakonierius palei ežero krantą. Ant pečių dvi 10 kilogramų dar gyvas lydekas neša. Staiga iš krūmų iššoka inspektorius:
– Aha! Pakliuvai su įkalčiais!!!
– Nepatikėsit, bet aš tas lydekas nuo vaikystės pažįstu ir auginu.
– Kaip tai?
– Nusipirkau kadaise ikrų indelį, atidarau, o ten 2 mailiai spurda. Įleidau į stiklinę – atsigavo. Ir pradėjau aš juos auginti, maitinti. Paaugo – perkėliau į trilitrinį, po to į kubilą, dar vėliau – į vonią. O kai vonioje nebetilpo, paleidau į ežerą. Prieidavau prie kranto, sušvilpdavau – atplaukdavo.
– Negali būti….
– Netiki, galiu parodyti. Va, paleisiu, švilptelsiu ir jos atplauks.
– Nu, rodyk.
– Brakonierius paleido lydekas, o tos išsyk ir nėrė gilyn. Stovi, rūko…
Inspektorius:
– Tai švilpk.
– O kam?
– Kad lydekas pašauktum.
– Kokias lydekas???
Atsiuntė Faustas
