Viena iš priežasčių visada buvo kelionės trukmė, kuri automobiliu man – dvigubai trumpesnė, nes autobusas iš ten, kur gyvenu, važiuoja tik iki stoties, o po to reikia daryti persėdimą. Kodėl autobuso maršrutas negali būti sujungtas su kuriuo nors kitu maršrutu ir eiti per visą miestą arba bent jau važiuoti iki miesto centro? Ar miesto centras yra stotis? Ne, ji yra centro pakraštys.
Bet praėjusios savaitės kelionė – ne apie tai. Laukiau autobuso, važiuojančio iš centro į Pilaitę. Ir matau, kad viešuoju transportu naudojasi išties nemažai žmonių – dienos metu tiek pravažiuojantys autobusai buvo pilni, tiek į stotelę ateidavo daug žmonių. Tačiau pati sistema neatrodo efektyvi. Kad įliptum į autobusą, pirma turi išleisti žmones, o tai užtrunka. Užsienyje įprasta praktika, kad žmonės įlipa per pirmąsias – vairuotojo – dureles, o išlipa per vidutines arba paskutines. Tokiu atveju ne tik sutaupoma laiko, bet ir vairuotojas patikrina, ar keleiviai susimokėjo. Aš įlipau per vidurį ir iki vairuotojo nueiti susimokėti nebuvo labai patogu, o dar tas storas stiklas ir mažas tarpelis paduoti pinigams...
Kitas dalykas, palikęs įspūdį, – kaip šalta buvo autobuso viduje. Tą išdavė ir aprasoję bei užšalę langai, per juos nieko nesimatė. Kažin, ar yra koks techninis reikalavimas, kokios turi būti sąlygos viešajame transporte. Kažin, ar toks autobusas (turbūt bent 20 metų senumo) yra finansiškai naudingesnis sprendimas visuomenei. Ne tik sveikata dėl šalto oro, bet ir kuro suvartojimas, ekologija ir greitis. Greitis, manau, taip pat labai svarbu, nes šis nors ir greitasis, bet į kalnelį įsibėgėjo sunkiai.
O ką bekalbėti apie troleibusus, kurie žiede vos juda bijodami pamesti ūsus. Vis galvoju, ar ne tai yra spūsčių priežastis? Nesuprantu, kodėl nėra padaryta, kad autobusas stotelėje stoja tik paspaudus mygtuką arba laukiančiam lauke pakėlus ranką? Vėlgi, užsienio šalyse šie aspektai atrodo daug labiau apgalvoti (…).
Pasižiūrėjus į įmonės skaičius ir kai kuriuos esamus autobusus tampa akivaizdu, ką reikia žiūrėti ir tvarkyti. Turbūt todėl dėl naujų autobusų įsigijimo sprendžia savivaldybė, o ne įmonės valdyba?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI primena, kad sostinės Taryba nusprendė atnaujinti Vilniaus viešojo transporto parką – dar šių metų rudenį „Vilniaus viešasis transportas“ lizingo būdu galės įsigyti 150 naujų – 100 dviašių ir 50 triašių – žemagrindžių autobusų. Finansavimo būdas buvo pasirinktas gavus nepriklausomų ekspertų vertinimą. Taip bus atnaujinta apie 40 proc. viso autobusų parko, skaičiuoja savivaldybė.