Bet mažiau kartais reiškia daugiau. Skulptūrišką pastatą suprojektavę architektai Vilius Adomavičius ir Vida Vyšniauskienė šiandien skaičiuoja apdovanojimus už šį objektą, siekdami nuo lentynų storiausius architektūros albumus.
Įdomi eksterjero apdaila
Architektų V. Adomavičiaus ir V. Vyšniauskienės projektuotas vienaukštis namas Domeikavoje nėra didelis, apie 200 kv. metrų.
Pastato forma – neįprasta, skulptūriška.
„Žiūrėjome į tą namą kaip į atskirai stovintį, nederinome prie kitų Domeikavos pastatų, nes jie labai skirtingais laikotarpiais statyti, eklektiški, nekuriamas darnus užstatymas.
Sugalvojome jį daryti kontekstualų gamtinei aplinkai, žemą ir skulptūrišką – iš vienos medžiagos“, – prisiminė architektė V. Vyšniauskienė.
Didžiulis šlaitinis sklypas yra paskutinis gatvėje ir tarsi uždaro perspektyvą, o jo gyventojams atsiveria nuostabus vaizdas į upę.
Namo sienų, pastogės ir terasos apdailai naudotos lentelės iš smulkintos medienos, maišytos su sintetine rišamąja medžiaga.
„Šios nesikraipo ir neblunka, yra atsparesnės, o natūralias po kelerių metų būtina perdažyti, jos išsiklaipo, susidėvi. Pasirinktai medžiagai reikia mažiau priežiūros. Ja galima dengti viską: ir terasą, ir sienas. Naudojome net sandėliukui“, – sakė architektė.
Namo interjere nėra daug detalių, neprifarširuota įvairių medžiagų, jis neperkrautas baldų. Pagrindinis akcentas – didžiuliai lenkti stiklai, pro kuriuos atsiveriantis vaizdas nuolat kinta.
„Pro svetainės langus matomas tiltelis atrodo lyg kabantis. Galima ten sėdėti, jis – kaip sklypo tęsinys. Šlaito apačioje teka Neris, matyti kelias, vedantis į Lapes“, – pasakojo V. Vyšniauskienė.
Albumuose matomi namai – geidžiami
„Viskas prasidėjo nuo „Mies van der Rohe“ konkurso, – prisiminė pašnekovė. – Buvome nominuoti šiuolaikinės architektūros konkurse. Tas namas sukėlė didelį rezonansą, daug kas norėjo spausdinti, rašyti, gavome pasiūlymų iš įvairių leidyklų.“
„Kai papuoli į jų sąrašus, redaktoriai retsykiais vis pasiteirauja, prašo atsiųsti daugiau darbų“, – antrino kolega V.Adomavičius, prisimindamas namo Domeikavoje išpopuliarėjimo istoriją.
Anksčiau architektų biuro „Vilius ir partneriai“ projektuota vila Palangoje pateko į 2003 m. albumą „Another 100 of the World’s Best Houses“, išleistą Australijoje.
Ji įėjo į 100 geriausių pasaulio namų sąrašą. O Kaune stovintį Ąžuolyno sporto centrą vokiečių leidykla „Braun“ įtraukė į šiuolaikinės architektūros atlasą.
Tačiau jų projektuotas namas Domeikavoje susižėrė bene daugiausia apdovanojimų, jį galima aptikti blizgiuose storo popieriaus albumuose greta įspūdingiausių pasaulio pastatų.
Architektai V. Vyšniauskienė ir V. Adomavičius juokauja, kad daugeliui žmonių įspūdį daro interjero pavyzdžiai, randami albumuose.
Taip atsitiko ir su jų projektuotos kaimo sodybos nuotraukomis, patekusiomis į Aušros Narkeliūnienės bei Tanios Serket knygą „Gyvenimas už miesto.
Šiuolaikinės lietuvių sodybos“. „Klientai skambina, nori kaip čia. O kad tai yra medinis namas ir plytiniame tokio interjero nepadarysi, nesupranta, – šypsojosi V.Adomavičius. – Panašiai kaip Stasio Povilaičio „Švieski man vėl“ – jei vykdavo koncertas, būtinai reikėdavo padainuoti tą dainą.“
Nepaisant kritikos
Prisimindamas namo Domeikavoje sėkmės istoriją architektas atkreipė dėmesį į paradoksalią situaciją.
„Kaip kalambūras išėjo. Siūlėme ne vieną namo variantą, turėjome keletą eskizų, iš pradžių projektavome dviaukštį, šlaitiniu stogu. Užsakovams lyg ir patiko, bet tada mes pasiūlėme dar vieną variantą – vieno aukšto. Vizualizacijose jis atrodė paprastesnis. Šeimininkė net lengviau atsiduso: „Iš tikrųjų aš ir norėjau tokio, kad nekristų į akis.“
Bet išėjo taip, kad namas labai krito į akis. Gavome už jį visokių apdovanojimų“, – sakė V. Adomavičius.
Lietuvos architektų apdovanojimuose namas buvo pastebėtas iš karto – gavo prizą už geriausią individualaus namo realizaciją.
Tarp 5 geriausių projektų patekęs 2011-aisiais laimėjo prizą „Metras 1/5“. Tais pačiais metais namas Domeikavoje pristatytas Tbilisyje vykusioje parodoje „Houses LT“, nominuotas šiuolaikinės Europos architektūros konkurse „Mies van der Rohe 2011“, taip pat „Archip 2012“ Maskvoje.
Tuomet pasipylė prašymai pasidalyti nuotraukomis.
Tad architektų biuro „Vilius ir partneriai“ kūrinys atsidūrė tokiuose albumuose kaip „Pure Luxury: World’s Best Houses“, leidžiamame Australijoje, „1000x European Architecture“, publikuotame Šveicarijoje.
Architektai pasakojo, kad žmonės, kurių namų fotografijos patenka į albumus, džiaugiasi, įsigyja tuos leidinius, dovanoja kitiems.
„Namų yra pastatoma šimtai, tūkstančiai. Jei žmogaus būstas įtrauktas į albumą, malonu, nors kai kuriems gal ir nepatinka – būna komentarų, kad primena degalinę, laidojimo namus... Mažai pasauliui davusiems atrodo vienaip, kuriantiems – kitaip“, – svarstė architektas.
