Neblaivių vairuotojų gaudymo reidai ritasi per visą Lietuvą ir duoda apčiuopiamų rezultatų. Tačiau jei vairuotojas bus rūkęs „žolės“ alkotesteris rodys nulius ir šis galės tęsti kelionę.
O toks vairuotojas kelyje yra realus pavojus tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.
Vien Kauno apskrityje per šiuos besibaigiančius metus žuvo du vairuotojai, kurie buvo apsvaigę būtent nuo narkotinių medžiagų. Dar vienas nuo narkotinių medžiagų apsvaigęs vairuotojas spruko nuo pareigūnų, tačiau savo kelionę baigė smūgiu į stulpą.
Tai oficiali statistika, tačiau neabejojama, kad realūs pažeidimų mastai kur kas didesni. Laimei, ne visi jie baigiasi taip tragiškai.
Tikrinami tik iškirtiniais atvejais
Neretai reidų metu alkotesteriais tikrinami visi be išimties vairuotojai. Tačiau retai kada išvysite narkotikų testą atliekantį asmenį.
„Pareigūnams prieš reidą instruktažų metu yra primenama, kaip tie asmenys atrodo, kaip elgtis. Be to, būna mokymai dėl narkotinių medžiagų vartojimo, apsvaigimo ir keliamų problemų“, – teigia Kauno apskrities VPK Kelių policijos vadovas Danas Česnauskas.
Pareigūnų teigimu, iš esmės girto ir nuo narkotikų apsvaigusio asmens vairavimas niekuo nesiskiria.
„Apsvaigusio nuo narkotikų vairuotojo važiavimas niekuo nesiskiria nuo vairavimo neblaiviam. Važiuoja per lėtai, nerodo posūkių signalų, įtartinas persirikiavimas. Sunku viską apibūdinti, tačiau tai galima pastebėti kelyje“, – sako D. Česnauskas.
Jei pareigūnams kils įtarimas, kad vairuotojas apsivaigęs nuo narkotinių medžiagų, pirmiausia jo bus paprašoma atlikti seilių mėginių testą. Jei šis testas teigiamas, vairuotojai siunčiami pas medikus, kur daromi išsamūs šlapimo tyrimai. Tuomet tiksliai paaiškėja, kokias medžiagas vartojo asmuo.
Tiesa, narkotikų pėdsakai organizme išlieka gana ilgai, tačiau vairuotojas būtent vairavimo metu gali jau nebebūti apsvaigęs. Tuomet vairuotojo tikslią būklę įvertina medikai.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas dar prieš trejus metus atliko narkotikų vartojimo paplitimo tarp Lietuvos naktinių klubų lankytojų tyrimą. Ketvirtadalis respondentų (25,0 proc.) tada prisipažino, kad jiems yra tekę vairuoti išgėrus pakeliui iš naktinio klubo.
Dar 4,8 proc. apklausos dalyvių prisipažino, kad jiems yra tekę vairuoti apsvaigus nuo narkotikų pakeliui į arba iš naktinio klubo. Tos pačios apklausos rezultatai rodė, kad daugiau negu trečdalis respondentų (38,3 proc.) bent kartą gyvenime yra vartoję narkotikų, per paskutiniuosius 12 mėnesių – 20,1 proc. Nesunku suvokti, kad daugelis jų yra ir transporto priemonių vairuotojai.
Tačiau ši statistika visiškai neatspindi tų skaičių, kurie fiksuojami policijos pareigūnų suvestinėse – jose apsvaigę nuo narkotikų vairuotojai yra vienetiniai atvejai.
Girdėti ir matyti
Taip yra iš dalies ir dėl to, kad atsakomybė nustatant apsvaigusį nuo narkotikų asmenį krinta tik ant pareigūnų pečių.
„Žmogus atrodo kaip girtas, tik kvapo nėra. Ar per daug linksmas, ar iš akių matos, kad vyzdžiai susitraukę, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, kalba nesąmones. Tokių atvejų pasitaiko kartą ar du per mėnesį“, – sako D. Česnauskas.
„Pradėkime nuo to, kad alkoholis paprastai turi kvapą. Nors kartais būna, kad žmogus pavartojęs alkoholio, o nuo jo nesijaučia kvapas. Visą laiką vertini žmogaus elgesį, bendravimą: ar jis bendrauja drąsiai ar per drąsiai, ar ramiai ar per daug ramiai. Viskas priklauso nuo žmogaus psichologijos ir ką jis vartojęs.
Jei žmogus vartoja ne kanapes, pareigūnai pastebi kitus požymius.
„Jeigu jis vartojęs sintetinių narkotinių medžiagų, intraveninių ar oralinių būdu naudojęs cheminiu pagrindu padarytų, elgesys būna neadekvatus, impulsyvumas, irzlumas, nervuotumas, trankymasis, daužymasis. Netgi dokumentus pateikiant galima pastebėti nenatūralų elgesį. Matosi, kad tai yra ne charakterio savybės, o kažkokių priemonių, kurios yra jo organizme poveikis.
Bet tik stebėdamas ir klausydamas žmogaus tu suprasi, kas kaip yra. Kartasi įpučia 1-2 promiles, o jokio kvapo nebūna. Yra kažkokios priemonės, kad gali panaikinti tą alkoholio kvapą. Bet yra kiti požymiai, kaip išlipa iš mašinos, kaip kalba, kokie judesiai. Stebėti reikia, klausyti, matyti. Jei kažko paklausi, reikia ne šiaip klausti. Turi stebėti ne tik ką atsako, bet ir kaip atsako“, – sako D. Mackela, šiuo metu dirbantis Lietuvos policijos mokykloje.
