Tikėtis, kad visos problemos bus išspręstos pareigūnų, dirbančių Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose – naivu, nes konsulinių pareigūnų veiklą reglamentuoja Konsulinis statutas ir kiti teisės aktai, kurie labai tiksliai nustato, ką gali ir ko negali atlikti konsulinis pareigūnas.
Taip pat gyvenant svečioje šalyje piliečiui vertėtų prisiminti, kad jis privalo gerbti tos valstybės papročius ir tradicijas ir vadovautis toje užsienio valstybėje galiojančiais įstatymais.
Apie konsulines paslaugas ir piliečių lūkesčius kalbamės su Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės informacijos skyriaus vedėja Jolita Būčyte-Šidlauskiene.
- Tai vis dėlto, dėl kokių problemų užsienyje gyvenantis Lietuvos pilietis gali kreiptis į konsulinį pareigūną?
- Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos atlieka šias pagrindines konsulines funkcijas: perduoda prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, priima dokumentus dėl asmens tapatybės dokumentų – paso ir asmens tapatybės kortelės (ATK) – išdavimo ir keitimo, išduoda laikinus kelionės dokumentus – asmens grįžimo pažymėjimus ir laikinus pasus, vykdo Lietuvos Respublikos piliečių konsulinę registraciją, priima ir registruoja išvykimo iš Lietuvos Respublikos į užsienį ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui deklaracijas, registruoja civilinės būklės aktus, perduoda prašymus dėl užsienyje sudarytų civilinės būklės aktų įtraukimo į apskaitą Lietuvoje, atlieka notarinius veiksmus, legalizuoja dokumentus ir perduoda prašymus patvirtinti Lietuvos Respublikos dokumentus pažyma „Apostille“, išduoda konsulines pažymas. Taip pat teikia konsulinę pagalbą teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka.
- Dėl ko dažniausiai į atstovybes kreipiasi užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai?
- Dažniausiai užsienyje gyvenantys lietuviai į atstovybes kreipiasi dėl asmens dokumentų išdavimo ar keitimo, dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, notarinių veiksmų atlikimo. Per 10 šių metų mėnesių dėl Lietuvos piliečio paso išdavimo ar keitimo kreipėsi 19 863 piliečiai, iš jų 9 176 – į Lietuvos Respublikos ambasadą Didžiojoje Britanijoje, 2 757 – į Lietuvos Respublikos ambasadą Airijoje, 816 – į Lietuvos Respublikos ambasadą Vokietijoje.
Taip pat nemažai piliečių kreipiasi į atstovybes dėl Asmens tapatybės kortelių (ATK) keitimo ar išdavimo – 2 044, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kreipėsi 1 784 piliečiai, daugiausia – 253 – į Lietuvos Respublikos ambasadą Izraelyje, 180 – į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Gardine, 154 – į Lietuvos Respublikos ambasadą Vokietijoje. Dėl civilinės būklės aktų registravimo jau kreipėsi 4 168 Lietuvos piliečiai, dėl gyvenamosios vietos deklaracijų – 10 156, dėl notarinių veiksmų atlikimo – 3 910, dėl dokumentų legalizavimo – 1 313, dėl pagalbos sulaikytiems ir nuteistiems – 1 554 piliečiai.
- Kuo skiriasi asmens dokumento pakeitimas atstovybėse ir Lietuvoje?
- Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kad piliečiai dėl asmens dokumento keitimo dažnai į atstovybę kreipiasi jau pasibaigus jo galiojimui, o atstovybės, skirtingai nei Migracijos tarnyba, išduodanti asmens dokumentus Lietuvoje, negali dokumento išduoti skubos tvarka, t. y. per 1 ar 5 darbo dienas. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose ATK arba pasas gali būti keičiami tik bendrąja tvarka.
Nuo prašymo pateikimo dienos tai gali užtrukti iki dviejų mėnesių. Jei ATK ar pasas keičiamas pasikeitus asmens duomenims (vardui, pavardei ar kt.) arba jei išduodamas pirmasis šis dokumentas vaikams, gimusiems iki 2008 m. liepos 22 d. ir įgijusiems kitos valstybės pilietybę, – jo išdavimo laikas gali būti ilgesnis. Taip yra todėl, kad asmens prašymas siunčiamas į Lietuvą, dokumentai išrašomi Lietuvoje, o jau po to atsiunčiami diplomatiniu paštu į atstovybes.
Todėl rekomenduotume piliečiams, ypač ruošiantis vykti į kelionę, pasidomėti, ar neartėja į pabaigą arba yra pasibaigęs asmens dokumento galiojimo laikas. Taip pat skiriasi dokumentų išdavimo ar keitimo kaina. Pagal Konsulinio mokesčio įstatymą Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose už paso ar ATK išdavimą ar keitimą renkamas 100 eurų konsulinis mokestis, jei įstatymas nenumato kitaip.
- Kodėl reikia registruoti ir užsienyje sudarytus civilinės būklės aktus?
- Lietuvos Respublikos piliečių duomenys kaupiami ir saugomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Šiame registre yra visi piliečio civilinę būklę patvirtinantys duomenys, taip pat ir informacija apie šeiminę padėtį.
Jei, pavyzdžiui, pilietis nutraukė santuoką, vėliau sukūrė kitą šeimą ir nori atstovybėje pasikeisti piliečio pasą ar ATK, prieš tai neįtraukęs į apskaitą savo ištuokos ir santuokos, praeis ilgesnis laiko tarpas iki naujo asmens tapatybės dokumento gavimo, nes atstovybės darbuotojas turės persiųsti visus piliečio dokumentus į Lietuvą, kad registre atsirastų atitinkami įrašai. Tik atlikus visus šiuos veiksmus bus gaminamas naujas dokumentas.
Taip pat ir su vaikais, gimusiais užsienyje – kol vaiko gimimas nebus įtrauktas į apskaitą, kol nebus patvirtintas jo Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktas, jeigu jis gimė iki 2008 m. liepos 22 d., tol nebus galima gauti lietuviškų asmens dokumentų.
- Kodėl reikia deklaruoti išvykimą į užsienį ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui?
- Pirmiausiai tą daryti įpareigoja Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Pažymėtina, kad deklaruoti išvykimą į užsienį ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui pilietis gali ir pats per elektroninius valdžios vartus (www.epaslaugos.lt) arba gali kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Deklaruoti išvykimą į užsienį ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui reikia dėl kelių priežasčių: norint gauti konsulines paslaugas – pasikeisti pasą, įtraukti į apskaitą civilinės būklės aktus ir kt. Nedeklaravę išvykimo į užsienį negalėsite gauti kai kurių konsulinių paslaugų, taip pat kaupsis skola „Sodrai“ dėl nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
- Kas yra konsulinė registracija ir ar ji privaloma?
- Konsulinė registracija – tai Lietuvos Respublikos piliečių duomenų įtraukimas į diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos duomenų bazę. Konsulinė registracija nėra privaloma ir atliekama tik piliečiui pageidaujant. Pilietis, pildydamas registracijos formą, pats nurodo, kokius duomenis įtraukti į duomenų bazę. Pilietis taip pat gali nurodyti, kokiais tikslais jo suteikti duomenys galėtų būti naudojami.
Konsulinės registracijos metu diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai pateikti duomenys gali būti naudojami rinkimų, referendumų, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos tikslais, susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui, ištikus stichinėms nelaimėms, katastrofoms, įvykus teroro aktui, kilus masinėms riaušėms, karui ar ginkluotam konfliktui.
Taip pat duomenys gali būti naudojami informacijai apie diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos organizuojamus renginius. Konsulinę registraciją galima atlikti ir per elektroninius valdžios vartus, neatvykstant į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.
- Dėl kokių notarinių veiksmų atlikimo į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą gali kreiptis Lietuvos Respublikos pilietis?
- Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienyje, konsuliniai pareigūnai gali atlikti šiuos notarinius veiksmus: tvirtinti sandorius, išskyrus sutartis dėl Lietuvos Respublikoje esančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo, perdavimo naudotis, įkeitimo ar kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo, liudyti dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą, liudyti parašo dokumentuose tikrumą, liudyti dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą, tvirtinti faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, priimti saugoti asmeninius testamentus, tvirtinti dokumentų pateikimo laiką, priimti jūrinius protestus ir atlikti kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
- Ar yra galimybė Lietuvos Respublikos piliečiui gauti konsulines paslaugas ne Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos patalpose?
- Užsienio reikalų ministerija nuo 2009 metų organizuoja konsulines išvažiuojamąsias misijas. Jos skirtos konsulinėms funkcijoms atlikti ne diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų patalpose, kai yra didelis konsulinių paslaugų poreikis regionuose, kuriuose yra gausi lietuvių bendruomenė ir kuriuose nėra Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos.
Konsulinių išvažiuojamųjų misijų metu konsulinis pareigūnas gali priimti dokumentus asmens dokumentų keitimui, gyvenamosios vietos deklaravimui ir atlikti kitas įstatymų nustatytas konsulines paslaugas. Apie organizuojamą misiją Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga skelbia atstovybės ir ministerijos tinklalapiuose, platina informaciją per vietos lietuvių bendruomenes.
Pabaigoje norėtume paminėti, ko nereikėtų tikėtis iš konsulinio pareigūno, nes konsulinis pareigūnas negali vykdyti kelionių agentūrų, vertėjų ar gidų funkcijų, teikti laidojimo bendrovių paslaugų, teikti banko ar pašto paslaugų, tarpininkauti dėl įsidarbinimo užsienio valstybėse, dėl užsienio valstybių vizų, leidimų gyventi ar dirbti jose gavimo, aprūpinti nakvyne ar suteikti kitokią gyvenamą patalpą.
Konsulinis pareigūnas negali užtikrinti geresnio aptarnavimo gydymo įstaigose ar įkalinimo vietose, nei jis teikiamas tos šalies piliečiams, negali iš savo asmeninių ar biudžeto lėšų skolinti ar kitaip duoti pinigų, samdyti advokatą, apmokėti ligoninės, viešbučio ar kitokių sąskaitų, būti piliečio teisiniu gynėju teisme, daryti įtaką ar kaip nors kištis į užsienio valstybės teisėsaugos ir kitų institucijų darbą.
Užsienio reikalų ministerija kviečia visuomenę dalyvauti portale „E. pilietis“ vykdomoje apklausoje dėl veiksmingo piliečių informavimo apie Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos diplomatinių atstovybių veiklą.
Užsakymo nr.: PT_73064402