Trečius – dirbtiniai apvaisinimai. Darėme jį tris kartus. Kiekvieną kartą buvo sukurti 7-9 embrionai, jų kokybė vertinama balais. Talpinami 3-5. Iš sukurtų likdavo tik 3, kuriuos buvo galima „dėti“, kiti nesivystydavo kokybiškai. Taigi visus kartus „įdėjo“ po tris. Rezultatas: deja, neprisitvirtino nė vienas.
Jei tos kelios ląstelės – gyvybė, tai dabar turėčiau gedėti 19 savo vaikų... Nesutinku.
Ir pabaiga. Pastojau pati, turiu nuostabų sūnų! Ir vis tiek manau, kad su medikų pagalba ir modernia medicina tikimybė susilaukti vaikelio yra daug didesnė nei stebuklas.
Stiprybės ir kantrybės visiems mėginantiems!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Kviečiame jus išsklaidyti tylą, kuria dažnai apsiginkluoja žmonės, patyrę, ką reiškia nuolat girdėti skaudžius giminaičių ir draugų klausimus apie atžalas, ir pavargę nuo milžiniškų išlaidų, skiriamų vilčiai susilaukti vaiko.
Pasisakykite ir pasidalinkite su tais, kurie nesupranta, ką reiškia ši bėda ar gėdijasi apie ją kalbėti – kiek jums kainavo dirbtinis apvaisinimas, su kokiomis bėdomis susidūrėte, kas turėtų pasikeisti Lietuvoje, kad su šia bėda susidūrusiems būtų lengviau?
Jūsų minčių lauksime el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vaikas“ – jomis galite dalintis ir spausdami pilką mygtuką žemiau. Anonimiškumą garantuojame.