Apie tai, kiek daug jų prikaupėme, dažniau susimąstome tuomet, kai, pavyzdžiui, tenka persikraustyti ir visą sukauptą mantą pervežti į naujus namus.
Kodėl žmonės linkę kaupti knygas? Ką tai apie juos pasako? Ar šiuolaikiniame naujų technologijų amžiuje apskritai dar verta tai daryti? Apie tai kalbamės su psichoterapeutu Olegu Lapinu, jau maždaug šešetą metų dažniau el. knygas skaitančiu rašytoju, komunikacijos agentūros „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ kūrybos vadovu Aidu Puklevičiumi bei integruotos knygų skaityklės ir knygyno „Milžinas“ vadovu Dainiumi Blynu.
Kaupti, bet neskaityti – nemato tikslo
A. Puklevičius, kuriam paprasčiausiai atsibodo siųstis popierines knygas ir laukti, kol jos atkeliaus paštu, pripažįsta, kad el. knygos gerokai pakeitė jo skaitymo įpročius. Svarbiausios to priežastys – knygos gavimo greitis ir komfortas, kuris, tiesa, atima lankymosi knygyne malonumą.
„Biblioteką namuose turiu ir tradicines knygas dar skaitau, tik vis svarstau, ar nevertėtų jų skaičiaus sumažinti. Juk, jeigu knygos neskaitysiu antrąkart, kam ją laikyti? Galbūt geriau atiduoti tiems, kurie ją dar atsivers ir perskaitys?“, – svarsto A. Puklevičius.
Visgi, jis pažymi, kad ne visos jo turimos popierinės knygos, kartą perskaitytos, toliau paprasčiausiai dulka lentynose.
„Yra tikrai nemažai autorių ir knygų, kurias galima ir verta skaityti iš naujo – nesvarbu ekrane, ar popieriuje. Pavyzdžiui, Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius“ galiu skaitinėti kasdien. Prie tokių knygų priskirčiau ir Aleksandro Dumas „Tėvą“. Tikrai daugiau nei vieno perskaitymo man yra verta ir E. M. Remarko, M. Kundera, G. G. Marquez'o, M. Bulgakovo, M. Frasero, T. Šarpo, T. Pynčono, D. DeLillo, N. Gaimano, P. Roth kūryba“, – mėgstamus autorius vardina A. Puklevičius.
Visgi, atsiradus el. knygoms, namų bibliotekos kaupimo įpročiai ėmė keistis. Vienintelės integruotos lietuviškų el. knygų skaityklės ir knygyno „Milžinas“ vadovas Dainius Blynas sako, kad skaitytojų įpročius keičia naujos technologinės galimybės.
„Žinoma, yra knygų, pavyzdžiui, klasikos, kurias perskaičius, norisi iš naujo pavartyti. Visgi, daugumos knygų, laikomų namuose, antrąkart neskaitome, tad tokiu atveju tikrai daug patogiau jas skaityti el. formatu. Manau, patogumas naudoti ir galimybė visą savo biblioteką turėti skaityklėje ar telefone ir lemia augantį jų populiarumą“, – sako D. Blynas.
Polinkį turėti aiškina specifiniu pasaulio suvokimu
A. Puklevičius nesiryžta vienareikšmiškai vertinti, kodėl žmonės vis dar kaupia knygas namuose, tačiau mano, kad tam priežasčių gali būti įvairių.
„Velnias supaisys, kodėl žmonės elgiasi vienaip ar kitaip. Galbūt kai kam trūksta namų interjero idėjų, todėl nusprendžia, kad su pilnomis knygų lentynomis tikrai neprašaus – o jos juk, pripažinkime, tikrai gražiai atrodo. Gal kažkam tiesiog malonu būti apsuptam knygų, o kiti vadovaujasi logika, kad niekada nežinai, kada kokią knygą prisieis atsiversti“, – svarsto A. Puklevičius.
Vertinant namų biblioteką iš psichologijos pozicijų, paaiškinimas yra gana paprastas. Anot psichoterapeuto Olego Lapino, knygos ar bet kurio kito daikto fiziškumas ir apčiuopiamumas bei būtinybė jį turėti žmonėms yra svarbi priklausomai nuo to, kaip jie suvokia pasaulį.
„Vieni žmonės pasaulį suvokia kaip erdvę, kurią reikia užpildyti daiktais ir objektais, kiti – kaip procesą ar laiko tėkmę, kurią svarbu praturtinti veiksmais. Pirmiesiems daiktai tarsi suteikia visam pasauliui stabilumą, o antriesiems – tėra tam tikrą funkciją atliekantys objektai. Kai nebėra poreikio daiktu naudotis, pastariesiems jis tampa nebereikalingas. Taigi tokiems žmonėms yra svarbesnis pats skaitymo ar, pavyzdžiui, muzikos klausymo procesas, o ne konkrečios knygos ar vinilinės plokštelės turėjimas“, – sako O. Lapinas.
Pasak O. Lapino, pasaulį kaip procesą suvokiantys žmonės linkę neprisirišti prie daiktų, dažnai apskritai nesuvokia, kam, tarkime, pirkti knygą, jei ją galima pasiskolinti iš draugų ar perskaityti kompiuterio arba telefono ekrane. Tokie žmonės greičiausiai nesureikšmins ir knygos formato, o rinksis tą, kuris tuo metu jiems yra lengviau pasiekiamas.
Ieško galimybių skaityti dažniau ir daugiau
Būtent tai pažymi ir D. Blynas. Anot jo, didžioji dalis el. knygų skaitytojų neatsisako ir tradicinių leidinių, tačiau juos renkasi skirtingomis aplinkybėmis.
„Iš esmės tai yra didesnių galimybių skaityti klausimas. Galima įvardinti nemažai situacijų, kuomet el. knygą skaityti yra gerokai patogiau nei tradicinę – tarkime, važiuojant viešuoju transportu, įstrigus transporto spūstyje, laukiant susitikimo. Tačiau daugelis žmonių prieš miegą mieliau renkasi popierinę knygą. El. knygą, o tiksliau, dešimtis ar šimtus jų galima visuomet turėti savo telefone ar planšetiniame kompiuteryje. Tuo metu neretai net ir vieną popierinę knygą visur su savimi nešiotis būna nepatogu“, – sako D. Blynas.
D. Blyno teigimu, ne tik namuose, bet ir telefone galima kaupti savo knygų biblioteką. Skirtumas tik tas, kad antruoju atveju visą ją visuomet galima turėti savo kišenėje. Be to, el. knygų biblioteką skaityklėje gali sudaryti ir bene visas knygų asortimentas, kadangi, vis populiarėjantį prenumeratos modelį pasirenkantys skaitytojai paprastai už mėnesinį mokestį gali skaityti praktiškai visas platformos siūlomas el. knygas.
