Koncertu bus paminėtos rašytojo Miguelio de Cervanteso mirties 400-osios metinės. Programoje dar skambės Ludwigo van Beethoveno Septintoji simfonija, daugelio vadinama „Titaniškąja“. Pats kompozitorius sakė: „Į Simfoniją A-dur aš didžiuodamasis žiūriu kaip į vieną geriausių savo kūrinių.“
Literatūros herojus Don Kichotas, ilgainiui tapęs amžino kovotojo simboliu, visose epochose sulaukdavo menininkų dėmesio. Ispanų rašytojas Miguelis de Cervantesas Saavedra turbūt nė neįsivaizdavo, kad jo 1605 m. publikuoto romano personažas taps toks patrauklus objektas. Don Kichoto asmenybė patraukė ir austrų kompozitoriaus Richardo Strausso dėmesį. 1897 m. jis sukūrė bene keturiasdešimties minučių trukmės partitūrą orkestrui – simfoninę poemą „Don Kichotas“, kurioje greta didžiulio orkestro pasirodo du solistai – altas ir violončelė.
Pats R. Straussas partitūros antraštėje nurodė, kad tai yra „Fantastinės variacijos riteriška / kilnia tema“. Tuo kompozitorius tarsi pabrėžė, jog jis ne paraidžiui perkėlė į muziką renesansinio romano istoriją, bet siekė muzikos garsais parodyti pagrindinio romano herojaus Don Kichoto ir jo palydovo Sančos Pansos asmenybes. Kaip ir kitos R. Strausso simfoninės poemos, „Don Kichotas“ yra grynai programinio pobūdžio muzika, kurioje įvairūs sąskambiai ir muzikinės temos padeda charakterizuoti literatūrinius personažus ir perpasakoti atskiras romano scenas. Atrodytų, R. Straussas tarsi dailininkas muzikos garsais nutapė savąją M. de Cervanteso Saavedros veikalo versiją, kiekvienam romano herojui priskirdamas netgi atskirą instrumentą – Don Kichotą simfoninėje poemoje „piešia“ solo grojančios violončelės tembras, o jo bendrakeleivis Sanča Pansa įkūnijamas alto griežimu.
„Don Kichoto“ violončelės solo koncerte grieš Latvijos violončelininkė K. Blaumanė. Ji studijas baigė Latvijos muzikos akademijoje ir Guildhallo muzikos ir dramos mokykloje. Kaip solistė ir kamerinių ansamblių narė, ji koncertuoja visame pasaulyje, griežė solo su Amsterdamo „Sinfonietta“, Londono filharmonijos, Čikagos simfoniniais orkestrais, „Kremerata Baltica“, „Britten Sinfonia“, LKO, „Sofijos solistai“, Olandijos pučiamųjų ansambliu, Dalarnos „Sinfonietta“ bei pagrindiniais Latvijos kolektyvais. K. Blaumanė bendradarbiavo su pasaulinio garso atlikėjais, tarp kurių – I. Sternas, G. Kremeris, Yo Yo Ma, J. Bašmetas, L. O. Andsnesas, J. Jansen, J. Rachlinas, D. Sitkovetsky, B. Giuranna, M. Maisky, N. Znaideras, T. Grindenko, O. Maisenbergas ir kt.
Sančos Pansos personažą altu įkūnis Ukrainoje gimęs bei Didžiojoje Britanijoje reziduojantis altininkas M. Rysanovas. Šis „Grammy“ apdovanojimui nominuotas muzikas koncertuoja prestižiniuose renginiuose, tarp kurių – „BBC Proms“, „Vien tik Mozartas“, Verbjė, Edinburgo, Zalcburgo festivaliai. M. Rysanovas koncertavo su daugeliu orkestrų ir kamerinės muzikos ansamblių. Altininkas pelnė įvairių įvertinimų, tarp kurių – „Classic FM Gramophone“ Jaunųjų atlikėjų metų apdovanojimas, BBC „Radio 3“ Naujosios kartos prizas, taip pat premijos tarptautiniuose Ženevos, L. Tertiso ir V. Bucchi altininkų konkursuose. M. Rysanovas griežia Giuseppe Guadagnini altu (1780), kurį jam nuomoja Elises Mathilde’s fondas.
