Ner­vi­nė įtam­pa tai­ko į sil­pniau­sią vie­tą

Stre­sas – be­veik kiek­vie­no šiuo­lai­ki­nio žmo­gaus pa­ly­do­vas. Ta­čiau jei bė­ga­te per gy­ve­ni­mą lyg į ra­tą įsi­su­ku­si vo­ve­rė, ne­nu­steb­ki­te vie­ną die­ną tar­si iš gied­ro dan­gaus už­griu­vu­sio­mis rim­to­mis svei­ka­tos bė­do­mis.

Kai įtampa patiriama ilgą laiką ir su ja sunku susitvarkyti, sudėtinga susikaupti, dirbti, ypač protinį darbą, nerimas tampa patologinis. Tai pablogina bendrą žmogaus emocinę savijautą, gali pasireikšti depresija, panikos, generalizuoto nerimo ir kiti sutrikimai, atsiliepti ir rimtesniais fiziologiniais negalavimais.

Nei­gia­mai vei­kia vi­są or­ga­niz­mą

„Ner­vi­nę įtam­pą kiek­vie­nas žmo­gus iš­gy­ve­na sub­jek­ty­viai – vis­kas pri­klau­so nuo ap­lin­ky­bių, stre­są su­ke­lian­čių veiks­nių stip­ru­mo. Be to, ski­ria­si ir žmo­nių adap­ty­vu­mas, – pa­ste­bė­jo Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kų gy­dy­to­ja psi­chiat­rė Ag­nė Ša­po­lie­nė.

Pa­sak jos, šiaip ne­ri­mas yra svei­ka emo­ci­ja, pa­de­dan­ti mo­bi­li­zuo­tis, su­si­kaup­ti, įveik­ti sun­ku­mus. Pa­ty­rus to­kią trum­pa­lai­kę emo­ci­ją per daug suk­ti gal­vos ne­rei­kė­tų.

Ta­čiau kai įtam­pa pa­ti­ria­ma il­gą lai­ką ir su ja sun­ku su­si­tvar­ky­ti, su­dė­tin­ga su­si­kaup­ti, dirb­ti, ypač – pro­ti­nį dar­bą, ne­ri­mas tam­pa pa­to­lo­gi­nis. Tai pa­blo­gi­na ben­drą žmo­gaus emo­ci­nę sa­vi­jau­tą, ga­li pasireikšti dep­re­si­ja, pa­ni­kos, generalizuoto ne­ri­mo ir kiti su­tri­ki­mai, at­si­liep­ti ir rim­tes­niais fi­zio­lo­gi­niais ne­ga­la­vi­mais.

„Ne­ri­mas su­ke­lia psi­cho­lo­gi­nius ir so­ma­ti­nius simp­to­mus – ne­ri­mau­jant pa­daž­nė­ja šir­dies pla­ki­mas, at­si­ran­da krau­jo­spūdžio svy­ra­vi­mų, su­in­ten­sy­vė­ja pra­kai­ta­vi­mas, svaigs­ta gal­va, vir­pa ga­lū­nės, su­ak­ty­vė­ja žar­ny­no veik­la. Ne­ri­mas ga­li su­kel­ti ki­tų li­gų pa­blo­gė­ji­mą, pa­vyz­džiui, – gli­ke­mi­jos svy­ra­vi­mus, ne­re­gu­lia­rų krau­jo­spūdį, šir­dies rit­mo su­tri­ki­mus ir kt.“, – kal­bė­jo gy­dy­to­ja.

Tai­gi nuo­la­tos pa­ti­ria­ma ner­vi­nė įtam­pa ga­li su­trik­dy­ti įvai­rių or­ga­nų veik­lą: pra­dė­ti var­gin­ti il­ga­lai­kiai gal­vos skaus­mai, padažnėti mig­re­nos prie­puo­liai, pasireikšti ne­mi­ga, įvai­rūs virš­ki­na­mo­jo trak­to ne­ga­la­vi­mai. To­kia bū­se­na ga­li pri­ves­ti ir prie in­sul­to ar in­fark­to.

„Ga­li­ma sa­ky­ti, kad nuo­la­ti­nis ne­ri­mas pa­vei­kia sil­pniau­sią or­ga­niz­mo vie­tą“, – sa­kė A.Ša­po­lie­nė.

Pa­čiam ge­riau ne­si­gy­dy­ti

Pa­ste­bė­jus pa­na­šius simp­to­mus psi­chiat­rė pa­ta­rė ge­riau iš­kart kreip­tis pa­gal­bos į spe­cia­lis­tą, nei lauk­ti ir ban­dy­ti pa­čiam pa­leng­vin­ti bū­se­ną.

„Įver­ti­nęs si­tu­a­ci­ją gy­dy­to­jas ne­bū­ti­nai iš­kart skirs me­di­ka­men­tus ar psi­cho­te­ra­pi­ją, o pir­miau­sia pa­tars, kaip ga­li­ma su­si­tvar­ky­ti ki­tais bū­dais. Pa­pras­čiau­si pa­de­dan­tys da­ly­kai – re­gu­lia­ri die­no­tvarkė, tin­ka­mas mie­go-būd­ra­vi­mo, mi­ty­bos re­ži­mas, iš­si­krau­ti, emo­ciš­kai at­si­pa­lai­duo­ti pa­de­da spor­tas“, – sa­kė spe­cia­lis­tė.

Ieš­kan­tie­ji trum­pa­lai­kės pa­gal­bos ga­li­ įsi­gy­ti ne­re­cep­ti­nių žo­li­nių pre­pa­ra­tų. Kai ne­ri­mas var­gi­na il­gą lai­ką ir truk­do gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą, pri­rei­kia var­to­ti ir stip­res­nius me­di­ka­men­tus.

„Ta­čiau juos ga­li pa­skir­ti tik spe­cia­lis­tas – šei­mos gy­dy­to­jas ar­ba psi­chiat­ras. Jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma sau „pa­si­skir­ti“ ra­mi­na­mų­jų vais­tų, nes jie pa­dė­jo kai­my­nui. Be to, lin­kę į ne­ri­mo simp­to­ma­ti­ką prie šios gru­pės me­di­ka­men­tų grei­čiau pri­pran­ta. Tuo­met išsivysčius pri­klau­so­my­bei ir ma­ži­nant vais­tus ne­ri­mo simp­to­mai tik ­stip­rė­ja. To­dėl ra­mi­na­mų­jų vais­tų ne­ga­li­ma skir­ti il­ga­lai­kiam gy­dy­mui“, – aiš­ki­no A.Ša­po­lie­nė.

Ver­ta žino­ti

Už­si­tę­sęs stre­sas sil­pni­na imu­ni­nę sis­te­mą, at­spa­ru­mą įvai­rioms li­goms.

No­rė­da­mi tu­rė­ti stip­rią ner­vų sis­te­mą, pa­si­sten­ki­te gau­ti su mais­tu pa­kan­ka­mai B gru­pės vi­ta­mi­nų. Vi­ta­mi­nas C, pre­pa­ra­tai su cin­ku stip­ri­na imu­ni­te­tą ir di­di­na at­spa­ru­mą stre­sui. Svar­bu ne­pa­mirš­ti ir skys­čių. Ry­te ge­riau tik­tų sti­mu­liuo­ja­mo­sios ar­ba­tos – juo­do­ji, ža­lio­ji, o va­ka­re – ra­mi­na­mo­sios žo­lių (me­li­sų, mė­tų, gu­do­be­lių, jo­na­žo­lių).

Komentaras

Psi­cho­lo­gas dr. Ma­rius Dau­ge­la­vi­čius:

– Ne­ri­mui, įtam­pai su­val­dy­ti yra du ke­liai. Efek­ty­viau­sia bū­tų „kirp­ti šak­nį“ – ša­lin­ti es­mi­nę prie­žas­tį. Žmo­gui ver­tė­tų pa­klaus­ti sa­vęs, kas su­ke­lia tą įtam­pą, koks yra pa­grin­di­nis stre­si­nis veiks­nys. Tai – dau­giau te­ra­pi­nė kryp­tis, rei­ka­lau­jan­ti su­si­tel­ki­mo, įsi­gi­li­ni­mo į sa­ve. Čia pa­gel­bė­ti ga­li ir spe­cia­lis­tas, jei­gu žmo­gus at­si­du­ria aklagatvyje. Ki­tas ke­lias – ban­dy­ti pa­veik­ti pa­sek­mes.

Tai ga­li bū­ti ma­žiau efek­ty­vu, ta­čiau ki­tą kar­tą ne vi­sa­da leng­vai ir pa­vyks­ta iš­kart pa­ša­lin­ti pir­mi­nę prie­žas­tį. Tam žmo­gus ga­li rink­tis įvai­riau­sius bū­dus. Yra įvai­riau­sių at­si­pa­lai­da­vi­mo pra­ti­mų – pra­de­dant kvė­pa­vi­mo, bai­giant jo­ga. Tin­ka bet ko­kie už­si­ė­mi­mai ma­lo­nia veik­la, pa­si­vaikš­čio­ji­mai gam­to­je. At­pa­lai­duo­jan­ti veik­la – svar­bi kiek­vie­no žmo­gaus svei­ko gy­ve­ni­mo da­lis. Jei žmo­gus gy­ve­na vien tik už­si­ė­męs dar­bo rei­ka­lais, tai jau yra pro­ble­ma.