Prekių už 26 eurus užsisakiusi vilnietė pasipiktino jų pristatymu: tai yra visiška atgyvena

„Vietoj šito aš jau geriau pėdinsiu pati su savo medžiaginiu (maišeliu)“, – piktinosi elektroninėje parduotuvėje „Barbora“ prekių įsigijusi vilnietė. Moteris pasipiktino pamačiusi, kaip atgabenamos jos 26 eurus kainavusios prekės. Parduotuvė tikina, kad taip elgiasi dėl VMVT reikalavimų.

Vilnietę produktus iš elektronines parduotuvės gavo sekmadienį vakare. Moters užsakytos prekė, kainavusios 26 eurus, buvo sutalpintos į 6 didelius ir 14 mažų maišelių. Pirkėja piktinosi tokiu plastiko naudojimu ir stebėjosi, kodėl negali pasirinkti, kaip galėtų būti supakuotos gautos prekės.

„Gal jau laikas padaryt variantą, kur galiu pasirinkti, kad man nesvarbu, ar duona gulės šalia kruopų, ar šalia bananų? Visi šie maišai buvo pripildyti penktadaliu. 1/5! – stebėjosi skaitytoja feisbuke. Šitą gi visiškai nesunku pakeisti – tik duokit man galimybę atsisakyt šitos celofano jūros ir aš prisiimsiu visą atsakomybe dėl galimo duonos užteršimo bananu. Patogumas patogumu, bet vietoj šito aš jau geriau pėdinsiu pati su savo medžiaginiu (maišeliu)“.

Ji DELFI sakė suprantanti, kad galimai prekės taip pakuojamas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nurodymų, tačiau tokiu atveju, pasak jos, bendrovė turėtų svarstyti alternatyvas – popierines pakuotes, dėžes ir t.t.

„Toks plastiko kiekis yra visiška atgyvena“, – rašė vilnietė, pasipiktinimu pasidalijusi ir su DELFI.

DELFI kreipėsi į bendrovės „Barbora“ direktorių Tomą Kibildį pasiteirauti dėl naudojamo pakuočių kiekio. Jis patvirtino pirkėjos svarstymus – taip prekės pakuojamos, laikantis VMVT reikalavimų,

„Suprantame pirkėjos reakciją dėl plastikinių pakuočių, tačiau savo veikloje privalome laikytis Maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų, kurie reglamentuoja maisto prekių pakavimo procedūras. Kaip ir į kiek maišelių bus supakuotos maisto prekės priklauso ne nuo pirkinių krepšelio dydžio, o nuo produktų, kurie yra įsigyjami, nes, pavyzdžiui, šviežia mėsa, paukštiena žuvis, kiaušiniai turi būti pakuojamos atskirai (taip pat ir viena nuo kitos). Atskirti vieni nuo kitų turi būti supakuoti mėsos produktai (pavyzdžiui dešrelės) ir nesupakuoti, taip pat vaisiai ir daržovės, ne maisto prekės ir gyvūnų maistas, prekės vaikams ir vaikų maistelis. Taip pat pirkėjų patogumui stengiamės atskirai pakuoti prekes, kurios transportavimo metu gali būti pažeistos ir išsilieti, pavyzdžiui, jogurtus“, – nurodoma T. Kibildžio komentare.

Bendrovės direktoriaus teigimu, didieji maišeliai, į kuriuos pakuojamos prekės, yra gaminami iš aplinkai draugiškų greitai suyrančių medžiagų.

„Vykdydami veiklą siekiame daryti kuo mažesnį neigiamą poveikį mus supančiai aplinkai – didieji „Barboros“ pirkinių maišeliai yra gaminami iš aplinkai draugiškų greitai suyrančių medžiagų. Taip pat tobuliname procesus, kad pakuojant prekes pirkėjams būtų naudojama tik tiek pakuočių, kiek yra būtina tam, kad užtikrintume kokybišką paslaugą bei įstatymų keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad maisto prekių pakavimo kaštus dengia pati bendrovė“, – nurodė T. Kibildis.

Paklaustas, ar neplanuojama, kaip siūlė skaitytoja, naudoti popierinių pakuočių, T. Kibildis pakomentavo, kad šiuo metu svarstomi įvairūs variantai, kurie leistų laikytis visų įstatymuose numatytų reikalavimų, o kartu atsižvelgti į pirkėjų nuomonę bei pageidavimus.

„Popierinė pakuotė yra viena iš galimybių“, – nurodė bendrovės direktorius.