Bendrovė prognozuoja, kad įvykdžius Demokratų kandidatės į prezidentus H. Clinton planą, būtų sukurta 10,4 mln. naujų darbo vietų – 3,2 mln. daugiau, nei šalies ūkis pajėgus sukurti šiuo metu.
Sparčiau augtų ir šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) – vidutiniškai po 2,7 proc. per metus. Šiemet prognozuojamas 2,3 proc. šalies BVP augimas.
„Padarėme išvadą, kad įgyvendinus visus H. Clinton pasiūlytus planus, beveik neatsiras faktorių, trukdysiančių šalies ekonomikos stiprėjimui“,– rašoma „Moody's“ pranešime.
Bendrovė atliko panašią kito kandidato į prezidentus – respublikono Donaldo Trumpo – ekonomikos plano analizę. Joje teigiama, kad valstybės vadovo postą užėmus D. Trumpui, ekonomika nukentėtų, o to pasekmės būtų juntamos dar ilgiau nei po 2008 m. recesijos. Maždaug 3,5 mln. amerikiečių netekus darbo, nedarbo lygis pasiektų 7 proc., o būsto kainos nusiristų žemyn.
„Moody's Analytics“ savo ataskaitas sudaro remdamasi tokiu pat principu, kurį taiko JAV federalinis atsargų bankas ir Kongreso biudžeto valdyba.
Anot bendrovės, ekonomikai akstiną duotų H. Clinton pasiūlytas imigracijos didinimas, leisiantis į šalį atvykti didesniam skaičiui kvalifikuotų darbuotojų, taip pat – didesnė valstybės parama infrastruktūrai ir išeitinės pašalpos šeimoms.
Kiti H. Clinton pasiūlymai turėtų kiek dviprasmį poveikį. Pavyzdžiui, palaipsniui didėjant minimaliam atlyginimui, kuris turėtų pasiekti 12 JAV dolerių už valandą, iškiltų pavojus 650 tūkst. darbo vietų, tačiau dirbantiesiems bus užtikrintas tvarus atlyginimų didėjimas.
Jeigu daliai H. Clinton planų pasipriešintų Kongresas, ekonomika vis tiek pasiektų laimėjimų, tiesa, ne tokių įspūdingų.
Galop, jei Kongresas atmestų visus H. Clinton planus, ekonomikos situacija nepablogėtų, bet nedaug skirtųsi nuo esamos.
