Aš – dar ne garbaus amžiaus pilietis, bet jau ir nebe jaunas. Nesu turtuolis, tik paprastas žmogus, kuris gyvenime sunkiai dirbo už daugiau nei minimalią algą. Ar man to užteko? Jaustis laimingu – taip. Nes didžiausią laimę atneša šeima, kuri yra pati brangiausia ir vertingiausia. Ar mano šeima jautėsi pilnavertiškai? Ko gero ne, nes negalėjau dovanoti gėlių puokščių savo žmonai, naujos apyrankės ar kelionės. O ji apie tai svajojo, aš žinau. Ji juk moteris. Dėl to negalėjau jaustis puikiu vyru, nors buvau atsidavęs visa širdimi.
Ir laikui bėgant, žinoma, nutiko taip, kaip nutiko. Žmona padavė prašymą skyryboms, nes, pasak jos, buvau nepasiekęs gyvenime vyras. Juk dabar visiems reikia būti turtingiems. Ačiū Lietuvai, kad galėjau jaustis „pilnavertišku“ piliečiu ir patirti tokį pažeminimą iš savo moters. Vadinasi, dirbti paprastą darbą paprastam žmogui yra žeminantis užsiėmimas. O jus pagalvojote, kiek yra tokių kaip aš?
Prieš metus senelė paliko man savo palikimą, kuriame buvo ir gintarų. Prisiekiu, nemaniau, kad jie tokie vertingi... Kadangi tai buvo mylimos močiutės palikimas, labai nenorėjau parduoti. Tai lyg dalelė jos. Bet aš privalėjau tai padaryti, tam, kad gyvenimas būtų geresnis ir prasmingesnis. Šis veiksmas buvo mano pradžia naujam gyvenimui.
Didelių turtų nesusikroviau, bet uždirbau 7600 eurų, ir tai buvo puiki paspirtis stengtis toliau. Kiti mano žingsniai? Spjoviau velniop į miestą ir ir samdomą darbą. Pardaviau savo ir taip menką dviejų kambarių butą ir nusipirkau seną sodybėlę su šiek tiek žemės kaimelyje. Nepabijojau investuoti į smulkųjį verslą, juk investuoti į žmoną nebereikėjo, nes jos tiesiog nebebuvo. Tad pradėjau daryti tai, ką mėgau labiausiai, – ūkininkauti.
Dabar aš jaučiuosi ramesnis. Gyvenu nuostabioje gamtoje, auginu galvijus, kuriuos parduodu mėsai ir valgau tai, ką užsiauginu savo rankomis ir meile. Galiu nusipirkti ne tik naujas kelnes, bet ir taupytis pinigus naujiems galvijams. Istorija įkvepia ar nuliūdina? Manau, ji tik realistiškai nuteikia tikram gyvenimui. Bet aišku du dalykai: valdžia užknisa ir gintarai atneša pinigus su naujomis galimybėmis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Gavus skaitytojo tekstą, DELFI kreipėsi į gintarų supirkėjus pasitikslinti, kokios yra gintarų supirkimo kainos.
Kaip DELFI telefonu sakė svetainės „Gintaro supirkimas“ atstovė, gintaro kaina gali siekti iki 50 eurų už 1 g., taigi, pavyzdžiui, atnešus gintarinius, apvalių gintarų karolius galima gauti ir kelis tūkstančius eurų. Kaip minėjo telefonu atsiliepusi svetainės atstovė, priimant gintarą atsižvelgiama į jo spalvą, formą, įskilimus. Pasak jos, jie vienam žmogus už atneštus gintarus yra sumokėję ir daugiau nei 2 tūkst. eurų.
DELFI susisiekė ir su kitos įmonės – „Gintaro supirktuvė“ – specialistais, pasak kurių gintaro supirkimo kaina šiandien Lietuvoje gali svyruoti nuo 0,29 iki 40 Eur už 1 gramą.
„Tai lemia pačio gintaro kokybė ir forma. Kokybė tai – skilimų (trūkimų) buvimas ar nebuvimas, spalva (geltonas, matinis – brangesnis; konjako spalvos – pigesnis). Žinoma dydis , jei tai gintaro gabaliukas, tai jo kaina tiesiogiai proporcinga jo dydžiui – didesnių gabaliukų gramo kaina lygiai taip didesnė. Tai logiška, nes didesnį gintaro gabalą lengviau apdirbti, galimos platesnės variacijos gaminiams, taip pat didesni gabalai retesni – todėl ir taip pat populiaresni tarp kolekcionierių. Vis dėlto, vidutinė gintaro supirkimo kaina svyruoja tarp 1 ir 3 euro už gramą ir tik labai retas žmogus turi gaminių , kurie gali kainuoti kelis tūkstančius eurų“, – paaiškino įmonės specialistai.
Jie nurodė, kad dėl savo kokybės labiau vertinamas jūrinis, o ne iškasamas gintaras.
„Tarp papuošalų vertingiausi yra seni gintaro karoliai, didesnės sagės bei apyrankės. Tačiau , kadangi kiekvienas gintaras yra visiškai skirtingas, tikslią vertę nustatyti gali tik patyręs ekspertas, todėl rekomenduotumėm žmogui , norinčiam parduoti gintarą, nebandyti savo nuožiūra atrinkinėti ką geriau nešti, o ko nenešti. Paprasčiausias būdas yra nufotografuoti bei pasverti savo turimą gintarą ir išsiųsi užklausą ekspertams internetu, kas leis apsisaugoti nuo apgavysčių, neadekvačiai per mažos siūlomos kainos lombarduose ir, aišku, papildomo vargo“, – nurodoma „Gintaro supirktuvės“ specialistų komentare.
Pasak jų, parduodant namuose esantį gintaro tikrai galima uždirbti.
„Šiandien gintaras, kaip papuošalas nėra toks populiarus Lietuvoje, kaip užsienyje, ypatingai rytuose. Todėl jei žmogaus lentynose jau kelis ar net dešimtį metų dulka nenešiojamas gintaras, žinoma apsimoka jį realizuoti. Dažnam klientui toks žingsnis gali reikšti atostogas užsienyje ar naują automobilį, jei gintaras buvo vertingas. O didžiausios sumokėtos sumos negalime tiksliai įvardinti, bet tai – ne šimtai, o tūkstančiai eurų“, – nurodė bendrovės atstovai.