Dažniausios vaikų vasaros traumos – rankų ir kojų, plaštakų pirštų lūžiai, sausgyslių, raumenų ar raiščių patempimai, įvairūs nubrozdinimai, sumušimai. Neretai vasarą susižeidžiama laiką leidžiant paplūdimyje.
Kelių valandų eilė
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius dabar per dieną sulaukia apie 70 mažųjų pacientų, patyrusių įvairias traumas.
„Ypač vakarop vienu metu suvažiuoja daug nukentėjusių vaikų. Susidaro tikrai nemaža, kartais net kelių valandų, eilė. Tėvai grįžta po darbų ir tik tada gali atžalą nuvežti į gydymo įstaigą. Arba po kelionės tik dienos pabaigoje apsižiūri ir pamato, kad kažkas negerai“, – aiškino šio skyriaus vedėja ortopedė traumatologė Ingrida Sapagovaitė.
Medikė pastebi, kad anksčiau daugiau traumuotų vaikų užplūsdavo pavasarį, kai tik atšildavo, o vasaros mėnesiais per dieną sulaukdavo tik 20–30 pacientų. „Matyt, anksčiau tėvai vaikus iš miesto dažniau išveždavo atostogauti pas senelius ar į stovyklas“, – pagausėjusius vaikų srautų priežastis aiškino specialistė.
Sumažėjo vaikų atsparumas
Ne vienerius metus stebima vaikų traumų augimo tendencija – kasmet jų padaugėja apie dviem tūkstančiais. Gydytojos pastebėjimu, nors gyvenimo kokybė gerėja, tačiau keičiasi vaikų atsparumas.
„Dabartinės kartos vaikų augimas yra paspartėjęs, jie greitai ištįsta, užauga labai aukšti. Vaikų kaulai pasidarė mažiau atsparūs lūžiams. Tam įtakos turi ir suprastėjusi maisto kokybė, į produktus dedami įvairūs priedai, gaunama mažiau reikalingų maisto medžiagų. Be to, pasikeitė vaikų gyvenimo būdas, jie mažiau juda, raumenys, sausgyslės mažiau treniruoti, dėl to greičiau patiriamos traumos“, – kalbėjo I. Sapagovaitė.
Pasak jos, pasikeitė ir pačių tėvelių psichologija – jie žymiai dažniau nori, kad jų atžalą apžiūrėtų gydytojas. „Tai – veikiau natūrali reakcija, o ne perdėtas rūpestis. Vaikui ištino ranka, skauda, bet juk niekas negali tik pažiūrėjęs nustatyti, ar nėra kokio mikrolūžio. Aišku, kartais būna ir tokių, kurie teiraujasi, ką reikėtų daryti, kai vaikas susižeis“, – sakė medikė.
Tačiau gydytoja pastebėjo, kad toks išaugęs mažųjų pacientų skaičius nebūtinai rodo padidėjusį traumų kiekį. Tiesiog į sostinę iš kitų miestų suvažiuoja daugiau vaikų, atvyksta atostogauti pas giminaičius ir pan.
Dažniausios traumos – lūžiai ir sumušimai
Dažniausios vaikų vasaros traumos – rankų ir kojų, plaštakų pirštų lūžiai, sausgyslių, raumenų ar raiščių patempimai, įvairūs nubrozdinimai, sumušimai. Neretai vasarą susižeidžiama laiką leidžiant paplūdimyje. „Paprastai stiklo šukės, kiti metaliniai aštrūs daiktai sužaloja vaiko pėdą kartu pažeisdami ir sausgyslę. Ne paslaptis, kad ežerai, kiti vandens telkiniai yra tapę atvira šiukšliadėže“, – apgailestavo medikė.
Iškylaujant gamtoje neišvengiama ir įvairių nudegimų. „Vaikai ne tik prisiliečia prie įkaitusios kepsninės šono ar iešmo. Nelaimingi atsitikimai nutinka paaugliams neapdairiai elgiantis su degamuoju skysčiu. Būna tokių atvejų, kai laužavietėje radę šiltus pelenus nusprendžia pavaikščioti per juos, o apačioje dar būna karštų žarijų“, – pastebėjo gydytoja.
Suteikti pagalbą galima patiems
Kada vaikui susižeidus būtinai reikėtų kreiptis į gydytoją, labai priklauso nuo pačių tėvų gebėjimo suteikti pirmąją pagalbą.
„Jei žaizda kraujuoja, bet vaikas tik nuzibrozdino, ją tereikia praplauti vaistinėje įsigytu dezinfekuojančiu tirpalu ir tiesiog užklijuoti pleistrą. Jei oda pažeista giliau, atsivėrė skylė, būtinai reikia kreiptis specialistų pagalbos. Kraujui plūstant iš sužalotos pėdos, svarbiausia ją bent minimaliai aprišti ir vykti į gydymo įstaigą, praplovinėti žaizdos patiems nereikėtų“, – patarė gydytoja.
Skubėti pas medikus reikėtų ir jei sumušta vieta patino ir atsirado skausmas. Net jei jis nėra didelis, geriau specialistui įvertinti, ar tai – tik sumušimas, ar rimtesnis lūžis.
Nudegimams gydyti – tekantis vanduo
Veiksmingiausia priemonė nudegimams gydyti – šaltis, geriausia tekantis vanduo. Tačiau jis neturėtų būti per šaltas, tinkamiausia yra +20 ºC temperatūra. Nukentėjusią vietą reikėtų vėsinti 10–15 min. Jei nėra galimybės jos pakišti po čiaupu, tiks ir upelio, ežero vanduo. Jei vanduo vėsesnis, siekia kokių +10 ºC, tada pažeistą vietą jame reikėtų laikyti trumpiau.
„Vėsus vanduo numalšina skausmą, neutralizuoja ant odos patekusį karštį ir padeda sumažinti nudegimo gylį. Vėliau pažeistą vietą reikėtų aprišti švariu bintu ar apsukti paklode ir važiuoti į gydymo įstaigą. Pravers ir vaistai nuo skausmo, kuris priklauso nuo vaiko amžiaus – sirupas, tabletė ar žvakutė“, – aiškino I. Sapagovaitė.
Verta žinoti
Važiuojant į gydymo įstaigą sužeistą galūnę reikėtų pakelti: koją – laikyti horizontaliai, ranką – parišti po kaklu.
Jeigu patinimas ir skausmas nėra didelis, iškart gydytojo pagalbos gali ir nereikėti. Tuomet būtina stebėti vaiką: jei per 5–12 val. (daugiausiai – iki paros) situacija nepablogėjo, tikimybė, kad yra lūžis, maža.
Jeigu oda buvo nuplikyta, nereikėtų nuo jos skubėti plėšti drabužių. Juos galima nuimti tik nukentėjusią vietą palaikius po šaltu vandeniu. Kitu atveju kartu bus nuplėštos ir po nudegimo ant odos susidariusios pūslelės.
Važinėjant dviračiu ar riedučiais užkirsti kelią rimtiems sužeidimams padeda įvairios apsaugos priemonės: šalmai, kelių, alkūnių, delnų apsaugos.
