Ar kada esate matę lauko terasą, kurioje grindys yra nuklotos kilimais? Jei tenka papurtyti galvą, tuomet užsukę pas Audrių į svečius tikrai nustebsite.
Aplinka čia tokia neįpareigojanti, jog pasistiprinti svečiai kviečiami ir avėdami Audriaus juokais vadinamas „pleženkes“ (kitaip tariant, paplūdimio šlepetes), ir vilkėdami prabangų firminį kostiumą. Juk lankytojų čia niekas pagal išvaizdą neskirsto.
„Jokių įsipareigojimų, jokios įtampos. Norėjome, kad žmonės ateitų skaniai pavalgyti ir gerai praleistų laiką“, – sakė gerų emocijų nestokojantis virtuvės šefas.
Išpopuliarėjo dėl mėsainių
A. Kukšta pajūrio gyventojų simpatijas pelnė dar praėjusiais metais, kai Monciškėse „išdygo“ ypatingus mėsainius kepantis nuosavas maisto vagonėlis. Nedidelėje vagonėlio virtuvėje A. Kukšta sukosi kaip vijurkas – negailėdamas laiko savomis rankomis malė mėsą, gamino įmantrius padažus bei patiekdavo juos klientams.
Maisto vagonėlis netruko išpopuliarėti, o ir reklamos, regis, nė neprireikė – žmonės tiesiog ėmė kalbėti.
„Turėjome kartą vieną pasportavusi klientą, du metrai be galvos. Jis, išvydęs mėsainį kad ištarė: „Pirmą kartą matau, kad mėsos daugiau nei bulkos!“ – prisimindamas lankytoją nusijuokė A. Kukšta.
Šiemet, per pat Jonines, šefas išbandė laimę ir kurorte – Palangos centro pašonėje atidarė barą su didžiule lauko terasa. Čia – visa skonių maišalynė. Šis tas amerikietiško, šis tas britiško ir net itališko – kiekvienam pagal skonį.
Svečiai galės pietauti karališkai
Tačiau bene didžiausių netikėtumų sulauks tie, kurie išdrįs išragauti ypatingus šefo patiekalus. Šie pagaminti su aukščiausios kokybės kompanijos „Donald Russell“ mėsa, kuri yra patiekama ir ant britų karališkosios šeimos stalo.
Bendradarbiavimas su „Donald Russell“ prasidėjo prieš keletą metų Audriui dirbant Londone ir einant vyriausiojo šefo pareigas „Champagne Charlies“ restorane.
„Donald Russell“ mėsa – laiko patikrinta. Ją naudoja aukščiausios klasės restoranai. Patys Bekingemo rūmai iš jų perka! Lietuvoje tokios mėsos tikrai niekur nevalgiau“, – pasakojo A. Kukšta.
Bet ar „karališkoji mėsa“ nebus įkainota karališka suma?
Anot A. Kukštos – savo piniginės svečiai nenuskriaus, mat bare kainos bus prieinamos kiekvienam lankytojui.
„Noriu duoti gerą produktą už gerą kainą – kad bet kuris žmogus galėtų atvykti ir paragauti. Kai pirmąkart grįžau į Lietuvą ir pasivaikščiojau po Vilniaus senamiestį bei jo restoranus – buvau šokiruotas kainų.
Nieko neįžeidžiant – paprastas žmogus, turintis paprastą darbą, į tokius restoranus tikrai bijotų žengti. Juk porcijos mažos, o kainos didelės. Norime, kad mūsų bare kainos būtų prieinamos kiekvienam klientui“, – teigė šefas, jau penktadienio vakarą, per baro atidarymą, sulaukęs pirmųjų lankytojų.
Pagrindinio meniu patiekalai, anot A. Kukštos, kainuos ne daugiau 10-ies eurų. Kiek daugiau kainuos patiekalai, gaminami iš „Donald Russel“ mėsos, tačiau ir jų kaina nesieks 20-ies eurų.
Kam balandžių krūtinėlių?
A. Kukšta patikino, jog meniu lankytojai išvys ir patiekalų iš balandžių krūtinėlių. Skamba keistokai?
„Oi, jūs tik paragaukit! Net žmona sakė: „Balandis? kaip gi taip?“. O tada paragavo ir sako: „šitą reikią į meniu!“ – juokėsi A. Kukšta.
Anot baro savininko, yra ir daugiau produktų, kuriuos jis mielai įtrauktų į meniu. Tačiau tam reikia lankytojų ryžto.
„Tiesiog reikia persilaužti. Štai, britai labai mėgsta kepenis, inkstus, smegenis – tas dalis, kurių kiti žmonės vengia. Dar anuomet, kai vadovavau vienam Vilniaus senamiesčio restoranui, savininkams pasiūliau užsakyti ėriuko inkstų. Ir pasiteisino!
Šis produktas kainuoja centus – jis visiškai nuvertintas Lietuvoje ir yra tiesiog išmetamas. O veltui. Realiai, visas gyvūlys yra valgomas, išskyrus kai kurias dalis...“ – sakė A. Kukšta.
Praėjusiais metais šefas teigė, jog Palangoje dirbti jam būtų pernelyg sudėtinga, esą čia – dideli žmonių srautai ir užtikrinti kokybę būtų sudėtinga. Nejaugi jo nuomonė pasikeitė?
„Nuomonė liko ta pati. Tiesiog padidinome pajėgas – atsirado daug stiprių komandos narių, kurie man talkins tiek maisto vagonėlyje, tiek bare“, – pasakojo šefas.
Virtuvėje sukasi pats
A. Kukšta – tikrai netipinis verslininkas. Užuot nusisamdęs kelis papildomus darbuotojus, jis pats lenkia nugarą savo nedidelėje virtuvėlėje. Sako, tik šitaip gali užtikrinti šimtąprocentinę kokybę.
Paklaustas, ar baro durys lankytojams bus atvertos tik šiltojo sezono metu, A. Kukšta skambiais pareiškimais svaidytis neskubėjo:
„Aišku, kaip ir visi verslininkai, noriu pažiūrėti, kokia gi ta vasara bus. Jeigu bus poreikis iš klientų pusės – galbūt dirbsime ir žiemą, iš pradžių savaitgaliais“.
O kol kas baras veikia nuo antradienio iki sekmadienio – pirmadienį darbuotojai ilsisi.
Neįtikėtina yra tai, jog vos prieš tris savaites vietoje A. Kukštos baro buvo... tikras lušnynas.
Šefas net juokauja, jog ši vieta anksčiau atrodė kaip po atominės bombos sprogimo, o štai rankas prikišus architektui Vitalijui Jankūnui – viskas tarytum atgijo. Svečiai galės pasidžiaugti šiltais orais jaukioje lauko terasoje, kurios grindis dengia vilnoniai kilimai, arba keltis į vidų, kur turės progą ir pasižvalgyti į parduodamus paveikslus, ir pasėdėti ant kedžių, atvežtų iš tolimosios Arizonos.
„Nuomonių apie šią vietą buvo daug. Kiek žmonių čia dirbdavo, niekas neišsilaikydavo. Net praeinančios močiutės sakydavo: ir jūs bankrutuosit, visi čia bankrutuoja!“ – sakė A. Kukšta.
Remonto darbai baigti, baras sėkmingai atidarytas, o ir lankytojai jau turi galimybę pasimėgauti kiek kitokiais patiekalais nei priimta Palangoje bei pasakyti čeburekams viso gero. Regis, viskas klostosi tiesiog puikiai. Tačiau šefas prisipažįsta retsykiais vis dar jaučiąs nostalgiją Londonui.
„Nemeluosiu, ten praėjo vieni geriausių mano gyvenimo metų. Tikrai jaučiu ilgesį – ten klojau savo karjeros pamatus“, – sakė A. Kukšta ir suskubo pridurti, jog vis dėlto, grįžęs į Lietuvą, jis surado kai ką kur kas svarbesnio – gražuolę žmoną Agnę, su kuria susilaukė dukrelės Militos.
„Aš tikrai turiu nerealią dukrą, nerealią šeimą, draugus, Viskas fainai“, – šypsojosi virtuvės šefas.
Vilnoniai kilimai,
