Po ovacijomis sutikto spektaklio teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas jubiliatus pakvietė į Didžiąją sceną. Čia jų laukė sveikinimai ir gėlės. E. Stancikas perskaitė šalies vadovų siųstus sveikinimus.
Kultūros ministro žodį tą vakarą perduoti buvo paprašytas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas. „Neįsivaizduoju geresnės vietos jūsų jubiliejui kaip ši, Kauno dramos teatro scena. Čia gimė ypatingos idėjos ir vaizdiniai. Jūsų kūrybinė sąžinė ir stipri valia sukūrė drąsius spektaklius. Nežinau, ar nuo to jūsų gyvenimas tapo lengvesnis, geresnis, tačiau mano kartai tai buvo viltis, tegul ir momentinė. Jūs paskleidėte naujas vertybes, kurios vadavo iš rutinos ir nuobodaus realumo“, – kalbėjo G. Kėvišas ir įteikė režisieriui J. Jurašui ir rašytojai A. M. Sluckaitei Kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
„Už ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už kūrybinę drąsą ir raišką, iniciatyvas inspiruojančią bendruomenę. Už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką,“ – skelbė apdovanojimo tekstas.
Pagerbti jubiliatų atvyko Lietuvos rašytojų sąjungos atstovė poetė Erika Drungytė. Sujaudinta matyto spektaklio, ji išsakė savo padėką aktoriams ir kūrėjams: „Kaip nuostabu, kad spektaklyje ir kūrinyje, ir su mumis visais kiekvieną dieną yra mirusiųjų ir gyvųjų poetų bendrija – visada jaučiame tikros kūrybos pamatą. Visada išlieka tai, kas tikra – tikra poezija, tikra proza, tikras teatras. Tai verčia plakti širdį, atsiverti, verkti, mylėti“, – kalbėjo E. Drungytė.
Kauno teatro vardu jubiliatus sveikino E. Stancikas prisipažindamas, kad sunku padėką išreikšti žodžiais, nes režisieriaus vedami aktoriai augo ir brendo jo sukurtuose spektakliuose kaip aktoriai, asmenybės ir piliečiai. Teatro vadovas pasidžiaugė, kad kur kūrėjai bebūtų nublokšti, tikraisiais kūrybos namais buvo ir išlieka šis teatras. Vadovas padovanojo knygą, į kurią sudėta pjesė „Iliada“, ir perfrazuodamas perskaitė poeto Antano Baranausko eilėraštį, parašytą vyskupui Motiejui Valančiui: „Linksmi ir sveiki, per ilgus laikus, brangiausi Jurašai, būkit pripilti laimės, apsupti meilės, mylistos Dievo netrūkit...“.
Baigiamuoju sveikinimo akcentu tapo viešnios iš JAV Jūratės Navickas dovana – Lietuviško ąžuolo lapų vainikas, kuris papuošė režisierių.
Po „Ilgiausių metų“ vakarą apibendrino sukaktuvininko J. Jurašo žodžiai: „Šis teatras yra mano tikrieji namai. Tačiau tai, ką pasiekiau, nebūtų įvykę, jeigu neturėčiau savo kelrodės žvaigždės, savo tikriausio draugo, meilės ir pasiaukojimo simbolio Aušros, – pabrėžė jubiliatas. – Neužsitarnavau tokios pagarbos, stengsiuosi ir ateityje, jeigu leis likimas ir geri dangaus ženklai, nuveikti dar ką nors. Pažiūrėjus į skaičių 80 nukrečia šiurpas, tačiau 8 – tai „infinity“, begalybės ženklas. Esu laimingas ir šiandien noriu laime pasidalyti su visais“, – kalbėjo J. Jurašas.
Knygynuose netrukus pasirodys A. M. Sluckaitės knyga „Spektaklių ir sapnų klavyrai“, aprėpianti visą režisieriaus kūrybinį laikotarpį.
