Kaip sakė Panevėžyje, Marijampolėje ir Alytuje kalbinti naudotais baldais prekiaujantys verslininkai, baldus daugiausia gabena iš Vokietijos. Mūsų pirkėjai juos vertina dėl tvirtumo, natūralių medžiagų, praktiškumo bei ergonomikos.
Kodėl iš Vokietijos?
Dėvėtų drabužių parduotuvėmis garsėjančiame Panevėžyje naudotų baldų salonų nėra daug. Informacinių tarnybų duomenimis, šiuo verslu mieste užsiima trys įmonės. Vieni pirmųjų naudotų baldų verslą pradėję Audronė ir Rimantas Maldūnai pabrėžia, kad iš pradžių pirkę kone viską, kas būdavo atvežama, dabar panevėžiečiai rinkdamiesi baldus tapo gana išrankūs.
Maldūnas paneigė vis dar kai kurių tautiečių turimą nuomonę, kad naudoti baldai į Lietuvą atkeliauja surinkti iš sąvartynų ar gatvių. Jis pabrėžė, kad vakariečiai pernelyg racionalūs, jog mėtytų baldus. Tai, kas jiems nebereikalinga, jie parduoda vietos supirkėjams, o šie įsigytus baldus perparduoda. Taip naudoti baldai atkeliauja į Lietuvą. Maldūnai, vadovaujantys UAB "Auruga", baldus į Panevėžį gabena iš Šiaurės Vokietijos - Hamburgo ir Bremeno regionų.
Maldūnas tvirtina ėmęsis sudarinėti baldų prekybos sutartis su Vokietija todėl, kad jį sužavėjo šioje šalyje pagamintų baldų tvirtumas, natūralumas, kokybė. Žavėjo vokiečių tvarkingumas, tai, kad kelerius ar keliolika metų jų naudotas baldas vis dar atrodo kaip naujas. Taip pat jis pastebėjo, kad Vokietijoje pagaminti baldai itin ergonomiški. Funkcionalus baldų dizainas apibūdina vokiečių praktiškumą.
Ko ieško pirkėjai?
Lietuviai naudotų baldų parduotuvėse dažniausiai ieško išskleidžiamų minkštų kampų. Maldūnienė apgailestauja, kad norinčiuosius įsigyti tokius baldus neretai tenka nuvilti. Vokiečiai, kad ir kokie praktiški žmonės būtų, ko gero, už praktiškumą labiau vertina patogumus, todėl daugiafunkcių minkštų baldų gamina labai nedaug. Pasak naudotų baldų prekyba užsiimančios verslininkės, vokiečiai vakaroja bei ilsisi sėdėdami ant sofų ar fotelių, o miega lovose. Taip jie tvirtina geriau pailsintys, nes miegoti ant sofos-lovos ar ant išskleidžiamo minkšto kampo ne itin patogu.
"Lietuviai ieškoti išskleidžiamų minkštų kampų priversti todėl, kad daugelis vis dar gyvena gana ankštuose butuose ir kitos išeities neturi. Tačiau jei tokį baldą pirkti pageidauja namą turinti šeima, mes neretai juos atkalbame, remdamiesi savo patirtimi. Tada jie išeina įsigiję atskirą minkštą kampą ir atskirą patogią lovą", - sako Maldūnienė.
Sekcijas keičia bufetai
"Aurugos" savininkė pabrėžė, kad lietuviai pradėjo branginti erdvę, todėl atsisako didelių sekcijų ir ima jas keisti nedidukais bufetais. "Kuo didesnė sekcija - tuo ji pigesnė", -tvirtina Maldūnienė.
Moteris sakė pastebėjusi, kad vienas iš labiausiai pirkėjų pageidaujamų baldų - ąžuolinis bufetas. Pirkėjai taip pat ieško ąžuolinių spintelių, komodų, indaujų, sekreterų. Kone iškart nuperkami iš Vokietijos vos atgabenti ąžuoliniai stalai, kėdės. Iš šio medžio pagaminti baldai vertinami ir dėl grožio, ir dėl kokybės, ir dėl ilgaamžiškumo. Neabejojama, kad net ir naudoti, jie laikys gerokai ilgiau nei pagaminti iš medžio drožlių plokščių.
Brangindami erdvę, anot Maldūnienės, lietuviai turėtuosius masyvius šviestuvus keičia mažesniais. Tačiau naudotų baldų parduotuvėse ieško masyvių, daugybę įmantrių detalių turinčių toršerų. Pastarieji tampa ne tik šviesos šaltiniu, bet ir kambario ar buto puošmena.
Kadangi dabar daugelis linkę išmesti nusibodusius baldus, juos keičia naujais ir stengiasi palikti kuo daugiau erdvės, pirkėjai pageidauja, kad kiekvienas įsigytas baldas būtų ne tik funkcionalus, bet ir puošnus, originalus. Todėl kreipia nemažai dėmesio į įsigyjamo baldo dizainą, apdailą, detales. Maldūnienė teigia, jog vienas iš pagrindinių kriterijų renkantis baldus - ar jie primena senovinius, ar yra gražūs, išsiskiriantys iš kitų. Be to, bandoma vieną baldą taikyti prie kito, sukurti stilių. Taupant erdvę, vis rečiau perkamos spintos su varstomomis durimis. Pirkėjai pageidauja spintų su stumdomosiomis durimis, pageidaujama, kad jose būtų įmontuota daug veidrodžių.
Pageidauja odinių baldų
Jei prieš aštuonerius metus (tiek laiko Maldūnai plėtoja verslą) panevėžiečiai bodėdavosi odinių minkštų baldų, tai dabar šie baldai - vieni iš perkamiausių. Maldūnienė prisimena, kad panevėžiečiai kitados jai tvirtindavę, jog karštomis vasaros dienomis atsisėdus ant odinės sofos ar fotelio ims prakaituoti nugara, o žiemą šie baldai trauks šaltį. Be to, odiniai baldai žmones baidė savo oficialumu, buvo lyg ir įprasta, kad tai - biurų baldai. Dabar požiūris pasikeitė iš esmės: žmonės suprato, kad joks baldų audinys odos nepakeis. Ji ne tik neverčia prakaituoti, nešaldo, bet prie odos priglusti labai malonu, odinius baldus lengva valyti, jie nekaupia dulkių ir yra išties ilgaamžiai. Tačiau naudotų baldų pirkėjai ne visai atsikratę konservatyvumo - paprastai renkasi rudos spalvos odinius baldus. Vakariečiai yra pamėgę įvairių šviesių spalvų odos baldus.
Ne mažiau nei išskleidžiamų minkštų kampų, panevėžiečiai naudotų baldų parduotuvėse ieško virtuvinių spintelių. Tačiau iš Vokietijos į Panevėžį paprastai atkeliauja virtuvės komplektai. Vokiečiai nesismulkina: sumanę keisti baldus, keičia visą jų komplektą, o ne atskiras spinteles.
Panevėžio naudotų baldų parduotuvėse nėra ir biuro baldų - pasak "Aurugos" savininkų, šie baldai, net ir naudoti, yra labai brangūs ir lietuviams, ko gero, būtų neįperkami. Todėl rinkdamiesi baldus verslininkai neima biuro baldų.
Drauge su naudotais baldais į Panevėžį iš Vokietijos atvežama ir daug įvairiausių buities rakandų, suvenyrų, indų, visokiausių smulkmenų. Maldūnienė sako, jog daugelis pirkėjų neatsistebi: kodėl vokiečiams tampa nebereikalingi tokie vertingi daiktai? Panevėžiečiai jais puošia buitį, gražina namus.
Suvalkijoje klesti
Suvalkijoje tvirtinama, kad vos ne kas antra marijampoliečių šeima savo namuose, biure ar vasarnamyje turi vieną, du, o kai kurie net ir daugiau naudotų baldų, pargabentų iš Vakarų Europos. Šiuo verslu Marijampolėje jau vienuolika metų užsiima bendrovės "Gelumbė" žmonės. Kad naudotų baldų verslas Marijampolėje nemerdi, liudija "Gelumbės" prieš metus įrengtas antras europietiškų baldų salonas. Pirmasis jau užima beveik visą šeimininkų gyvenamąjį namą. Antrąjį saloną verslininkai įkūrė bendrabučio pirmajame aukšte.
Jame eksponuojami ne tik įvairūs minkštasuoliai, staliukai, sekcijos, bet galima pamatyti ir natūralaus medžio vienetinę komodą ar indaują už ne vienam miestelėnui prieinamą kainą. Kai kurie iš Vokietijos parvežti baldai būna visiškai nauji arba su nedideliais defektais, kitus tenka gerokai paremontuoti.
Pasak baldų restauratorių, tenka taisyti apgadintus bevežant, kartais pasimeta baldo koja ar jau Vokietijoje daiktas būna atiduotas į pigias parduotuves dėl to, kad buvo išteptas ar įplėštas gobelenas. Minkšti baldai kruopščiai išvalomi, o kai kurių apmušalai apskritai pakeičiami. Restauratorių rankoms prisilietus, beveik visi parvežti naudoti baldai atgimsta.
Moka už kokybę ir originalumą
"Gelumbės" salono pardavėja pasakojo, kad pasitaiko žmonių, atkakliai ieškančių išskirtinio baldo. Viena pensininkų pora net dvejus metus laukė, kol pavyko į Marijampolę parvežti jų norus atitinkančią sekciją. Ši ne tik talpi, bet ir sukurianti prabangos, gero skonio įspūdį. Sekcijos durelės pagamintos iš natūralaus medžio, stalčiai papuošti įmantriomis dekoratyvinėmis rankenėlėmis, baldą puošė matinio stiklo detalės. Nenaujas, bet labai originalus baldas pensininkų šeimai kainavo 2,7 tūkst. litų.
Tokių baldų kaip minėta sekcija pargabenti iš Vokietijos verslininkams pavyksta ir daugiau. Salone vis dar pirkėjo laukia sendinto medžio indauja. Pardavėja-konsultantė sakė, kad šis baldas labai tiktų kambaryje, kuriame yra atviros natūralaus medžio lubų sijos. Viena šeima jau buvo susigundžiusi pirkti, tačiau norėjo tik vienos iš trijų šios indaujos dalių. Išskaidyti dalimis šios unikalios indaujos prekiautojai nesutiko. Tad ji ir užsibuvo salone ilgėliau. Pamatęs netradicinę indaują, dažnas domisi, tačiau, anot konsultantės, pirkti dar neskuba, nes baldas įvertintas 2,98 tūkst. litų.
Pageidauja universalių
Bene daugiausia "Gelumbėje" nuperkama įvairių minkštų baldų - oda aptrauktų minkštasuolių, kampų, fotelių. Jų kainos panašios į naujų lietuviškų baldų kainas. Pigiausias minkštas kampas kainuoja apie 900, o už prabangų prašoma beveik 4 tūkst. litų. Kaina priklauso nuo originalumo, gobeleno ar odos spalvos, baldo nusidėvėjimo. Parduotuvėje užsistovėjo odiniai minkšti kampai. Mat jie neišskleidžia ir netinka miegoti. Per metus į "Gelumbės" saloną tebuvo užklydęs vienintelis išskleidžiamas oda aptrauktas minkštas kampas, kuris iš karto rado šeimininkus.
Salone dažnas sustoja ir prie medinių staliukų, kurių stalviršis padengtas karščiui bei drėgmei atspariomis keraminėmis plytelėmis. Tokius stalus prekiautojai rekomenduoja ne tik tiems, kurie turi pirteles. Marijampoliečiai juos mielai perka virtuvėms, valgomiesiems, mažesniuosius stato ir svetainėje. Jie praktiški, nes nereikia dengti staltiesės, o išsipylus gėrimui ar pastačius nuo ugnies ką tik nukeltą kavinuką nereikia baimintis, kad ant stalviršio liks balta dėmė.
Pastaruoju metu, atsižvelgdami į pirkėjų poreikius bei konkurenciją su naujais lietuviškais bei lenkiškais gaminiais, naudotų baldų salono savininkai įgyvendino ir naujovę - vokiškus baldus jau galima įsigyti ir išsimokėtinai. Tai patogu vargingiau gyvenančioms jaunoms šeimoms. Tačiau verslininkai pastebėjo, kad nemažai naudotų baldų linkę įsigyti ir gana pasiturimai gyvenantys, bet išrankesni pirkėjai.
Buitinė technika su garantija
"Gelumbės" žmonės baldus renkasi Vokietijos pigių baldų parduotuvėse. Iš šios šalies nemažai parsiveža ir įvairios naudotos buitinės technikos, nenaujų sporto prietaisų, namų apyvokos daiktų. Juos suremontuoja, išbando. Parduodamoms elektros prekėms suteikia 3 mėnesių garantiją, o vokiškoms naudotoms skalbimo mašinoms duoda garantiją iki metų.
Įmonės savininkai sako, kad jie niekada neatsisako remontuoti ir pas juos pirktų baldų, nors šioms prekėms garantijos ir nesuteikia. Pasak jų, per beveik vienuolika įnonės darbo metų pasitaikė tik keturi atvejai, kai sulūžo šioje parduotuvėje įsigyti baldai.
Išbando patys
Pasak Adomaitienės, naudotų baldų jie važiuoja parsivežti tik į Vokietiją, maždaug kartą per 1-2 mėnesius. Didžiausia baldų paklausa būna prieš Kalėdas. Kitu metų laiku galioja sezono dėsniai. Vasarą marijampoliečiai pageidauja lauko baldų, čiužinių, spintelių. Šiltuoju metų laiku bene daugiausia nuperkama šaldytuvų bei šaldiklių. Žiemą, anot Adomaitienės, žmonės daugiausia perka televizorius.
Adomaičiai įsitikino, kad geresnės kokybės naudotus baldus, elektros bei namų apyvokos prekes perka ir pasiturimai gyvenančios šeimos. Tarp visų pirkėjų tokios šeimos, pasak verslininkės, sudaro apie pusę. Dar apie 30 proc. pirkėjų yra iš vargingiau gyvenančio sluoksnio, kurie apsilankę pageidauja kuo pigesnių gaminių.
Tarp vertingiausių prekių Adomaitienė išskiria natūralaus medžio masyvo baldus: indaujas, sekcijas, komodas. Jos manymu, žmonėms pabodo standartiniai iš presuotų pjuvenų ar drožlių plokščių pagaminti baldai, gausiai siūlomi naujuose baldų salonuose. Savininko žmona neslėpė, kad jų namuose visi baldai parvežti iš Vokietijos. Gerai pagalvojusi šeimininkė prisiminė, kad turi vieną naują prekę - lietuvišką šaldytuvą.
"Mes viskuo patenkinti. Man keista, kai žmogus prasitaria, kad nepirktų senos lovos, nes joje likusi ankstesnių šeimininkų aura. Mums su vyru tokių minčių nekyla. Mūsų lovose net ir čiužiniai parvežti iš Vokietijos, nes kokybiškesni, nors ir nenauji. Tokiais atvejais suabejojusiam klientui patariu pagalvoti, kad pirkdamas naudotą automobilį taip pat nežino jo praeities. Paprasčiausiai į tokias smulkmenas neverta gilintis, ne buvę savininkai lemia daikto kokybę, bet gamintojai", - mano Adomaitienė. Pasiteiravus, ar verslas dar ilgai bus perspektyvus, ji neslėpė, jog jos vyro entuziazmas neišmatuojamas, nors pati jau būtų linkusi kiek mažinti verslo mastą.
Dzūkijoje populiarūs
Anot Alytuje įsikūrusios bendrovės "Tasvaja" direktoriaus Svajūno Tarasiuko, naudotus baldus noriai perka ir turtingesni, ir nedideles pajamas gaunantys žmonės, o ypač - norintieji savo namuose sukurti originalų interjerą. Visus juos vienija noras įsigyti kokybišką daiktą, neabejoja alytiškis verslininkas, jau keleri metai iš Vokietijos į Dzūkijos sostinę vežantis užsieniečiams nebereikalingus baldus.
"Jau seniai praėjo laikai, kai lietuviai nuvažiavę į užsienį nuo gatvių susirinkdavo išmestus baldus ir parvežę į tėvynę pelningai parduodavo. Esame užmezgę ryšius su dideliame Vokietijos mieste esančia įmone (dėl konkurencijos įmonės vadovas nei miesto, nei partnerių neįvardija), kuri vietoje iš žmonių superka naudotus baldus arba surenka kaip nebereikalingus. Tad patikusius baldus mes perkame parduotuvėje", - apie naudotų baldų verslą pasakojo alytiškis.
"Tasvajos" pardavėjas Rimantas Sabaliauskas tvirtina, kad vokiečių baldžiai garsėja kaip patikimi meistrai, todėl pirkėjams nekyla abejonių dėl kokybės, nors baldai jau būna ir naudoti.
Perka ir vilniečiai
"Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujasi pirkėjai įsigydami naudotus baldus, - gera kaina ir puiki, laiko patikrinta kokybė", - teigė Sabaliauskas. Į nedidelę ąžuolinę sekciją arba indaują jau galima dairytis, jei turi kišenėje bent 700-800 litų. Minkštų baldų komplektą galima įsigyti ir už 600 litų, ir už keletą tūkstančių, o prie jo staliuką priderinti vos už 100 litų. Miegamojo komplektas gali kainuoti pigiau nei tūkstantis litų. Todėl į šią parduotuvę apsipirkti dažnai atvyksta ir vilniečiai. Net įskaičiavus atvežimo išlaidas, jiems apsimoka naudotus baldus pirkti ne sostinėje, kur už tokios pačios kokybės pirkinį reikia mokėti daug brangiau.
Anot Sabaliausko, lietuviai vis dar dairosi į praktiškesnius, tamsių spalvų odos ar gobeleno baldus, daugelis pageidauja, kad sofos būtų su išleidžiamaisiais mechanizmais. Didžiausią paklausą turi sodrių spalvų natūralios odos baldai ir aptraukti vienspalviu gobelenu. Daug sunkiau parduoti aptrauktus labai šviesia oda ar gėlėtu gobelenu. Pardavėjo manymu, žmonės neturėtų bijoti kokio nors užkrato, nes visi baldai dezinfekuojami dar Vokietijoje. Be to, naujiesiems šeimininkams taip pat rekomenduojama parsivežus į namus kruopščiai išsivalyti įsigytą baldą.
Visuomenės sveikatos centrai pažymų dėl parduodamų naudotų baldų švaros ar higienos reikalavimų atitikimo nereikalauja. Nors naudotų baldų paklausa vis dar labai didelė, Tarasiukas sako, kad jau matyti atsirandančios mažėjimo tendencijos. Į baldų parduotuves alytiškiai ir gretimų rajonų gyventojai dažniausiai užsuka pavasarį ir rudenį.
