Apie du su puse tūkstančio nėščiųjų kasmet atsigula į Klaipėdos ligoninės Nėštumo patologijos skyrių. Kai kurios moterys – ne po vieną kartą. Besilaukiančių moterų sveikatos problemas sprendžiančio skyriaus pavadinimas kai kurioms skamba grėsmingai. Klaipėdos ligoninės Akušerijos ir ginekologijos departamento Nėštumo patologijos skyriaus vedėjas Vytautas Rauba dienraščiui „Klaipėda“ teigė, kad daugelyje kitų pasaulio šalių tokie pat ligoninių padaliniai vadinami paprasčiau – aukštos nėštumo rizikos skyriais.

Gydytojas pasakojo, su kokiomis sveikatos problemomis dažniausiai susiduria nėščiosios, kokios būna jų priežastys ir kaip galima išvengti kai kurių nėštumo komplikacijų.

Ko nėra, neįdėsi

- Dėl kokių priežasčių besilaukiančios moterys dažniausiai patenka į Nėštumo patologijos skyrių?

- Priežasčių yra visas sąrašas - gresiantis persileidimas ar priešlaikinis gimdymas, užsitęsęs nėštumas, infekcinės komplikacijos, uždegiminiai inkstų veiklos sutrikimai nėštumo metu. Į ligoninę gulasi ir moterys po buvusių gimdos, gimdos kaklelio, cezario pjūvio, kitų ginekologinių ir akušerinių operacijų. Kai kurios į ligoninę atsigula ir savo iniciatyva. Jei nėščiosioms dėl ko nors neramu, gydytojai skiria siuntimą į ligoninę. Skyriuje galime stebėti jos būklę, atidžiai ištirti sveikatą.

- Ar galima išskirti grupes moterų, kurių nėštumui gresia didesnė rizika?

- Svarbu, su kokiu sveikatos kraičiu moteris pastoja, kiek problemų yra turėjusi iki nėštumo, ar gydėsi chroniškas ligas. Ligos, kurios buvo iki nėštumo, niekur nedingsta, o pastojus dar labiau išryškėja. Jei moteris dažniau sirgo inkstų uždegimu, infekcinėmis ligomis, jeigu jai buvo atlikta daugiau nėštumo nutraukimų, ar ji patyrė daugiau persileidimų, nėštumo rizika tampa didesnė.

Riziką lemia ir kai kurie paveldėti, genetiniai veiksniai. Neretai būna, kad neišnešiota gimusi dabartinė nėščioji rizikuoja ir pati pagimdyti neišnešiotą kūdikį.

Svarbu iki nėštumo gydyti visas organizmo ligas, ypač infekcijos židinius, koreguoti gimdos kaklelio nepakankamumą, planuoti būsimą nėštumą, laikytis subalansuoto darbo ir poilsio režimo, gerai maitintis, nedirbti kenksmingomis sąlygomis ir vengti stresų.

- Kiek moteriai bei jos nešiojamam kūdikiui spręsti sveikatos problemas gali padėti medikai?

- Įvairiai. Nėštumo pradžioje medikai ne visada galės padėti. Jeigu vaiko vystymasis krypsta neteisinga linkme ar organizmas vaisių atmeta, medikai mažai gali kištis. Jei vaikas centimetro ūgio, paveikti jo vystymąsi labai sunku. Kai nėštumui daugiau laiko, tikimybė padėti yra didesnė, tačiau tai irgi priklauso nuo nėštumo problemų. Medikai negali pakeisti moters aukšto kraujospūdžio problemų ar kitų įsisenėjusių sveikatos rūpesčių. Kitaip sakant, ko nėra, to neįdėsi. O kitais atvejais mes labai daug ką galime padaryti ir padėti moteriai bei kūdikiui. Akušerijoje visada yra du momentai – medikų pastangos ir mamos bei vaisiaus sveikatos ypatybės.

Patologijos - įvairios

- Išgirdusios žodžius „nėštumo patologija“ nėščiosios išsigąsta. Ar visada nėštumo patologijos reiškia rimtą grėsmę? Kokios nėštumo patologijos yra dažniausios?

- Neretai į mūsų skyrių moterys patenka tik todėl, kad norima tiksliau nustatyti jos ar vaisiaus sveikatos būklę. Todėl ne visada reikia išsigąsti, kai besilaukiančios moterys nukreipiamos į Nėštumo patologijos skyrių. Pavyzdžiui, klasikinės nėštumo patologijos – netaisyklinga vaisiaus padėtis ar daugiavaisis nėštumas, kai moteris laukiasi dvynių, nėra jokia tragedija. Tiesiog tokių nėščiųjų būklė atidžiau stebima.

Apskritai galimų nėštumo patologijų ne tiek ir mažai. Nėščiosios gali nerimauti dėl lengvos preeklampsijos, kai yra aukštas kraujospūdis, kraujavimo antrąją nėštumo pusę, dėl netaisyklingos vaisiaus padėties, daugiavaisio nėštumo. Rūpesčių moterims ir medikams taip pat kelia galima placentos slinktis, priešlaikinis gimdymas ar užtrukęs nėštumas. Galimos ir vaisiaus patologijos: stambus vaisius, vaisiaus aktyvumo sutrikimas bei ankstesnės nėščiosios ligos – įgimtos ligos, infekcijos, alkoholizmas, narkomanija.

- Ar dažnai nėščiosioms gresia persileidimas, dėl kokių priežasčių dažniausiai tai atsitinka?

- Persileidimai kol kas - aktualiausia akušerijos problema. Jų priežasčių daug, jos įvairios, tačiau persileidimų priežastys dažnai lieka neišaiškintos. Labiausiai nėštumo metu turėtų saugotis tos moterys, kurioms jau buvo persileidimų. Persileidimas gali įvykti dėl motinos, vaisiaus ar aplinkos veiksnių. Tyrimai rodo, kad, 3 kartus įvykus persileidimui, ketvirtą kartą išnešioti kūdikį tikimybė gana nemaža – apie 60 procentų. Persileidimas gali įvykti dėl vaisiaus sklaidos defektų, kai motinos organizmas jį atmeta. Ankstyvi persileidimai laikomi natūralios atrankos raiška. Įrodyta, kad 50 proc. persileidimų lemia įvairūs gemalo chromosomų persitvarkymai. Nėštumas gali nutrūkti, kai gimdoje auga keli vaisiai ar vaisiaus padėtis netaisyklinga. Vaisiui gali pakenkti žalinga nėščiosios profesija. Taip pat labai kenkia neigiamos nėščiosios emocijos, fizinės traumos.

Dažniausiai ankstyvų persileidimų priežastis yra netaisyklingas vaisiaus vystymasis. Kitos dvi priežastys - infekcinės ligos bei uždegimai ir kraujo krešumo problemos. Kai kraujo krešėjimas yra padidėjęs, gimdoje nevyksta visavertė kraujotaka, o tai gali sukelti persileidimą.

Medikai - ne dievai

- Diagnozuoti vaisiaus vystymosi problemas padeda echoskopija. Kiek kartų per devynis nėštumo mėnesius rekomenduojama atlikti echoskopiją?

- Echoskopija plačiai naudojama vaisiaus apsigimimų diagnostikai iki gimimo. Ja siekiama anksti nustatyti patologiją, keliančią grėsmę motinai arba jos vaisiui. Kiekviena moteris, kurios nėštumo eiga normali, ultragarsu tiriama mažiausiai du, o neretai ir tris kartus - dažniausiai 12-16, 24-26, 34-36 nėštumo savaites.

Nors diagnostinių ultragarso aparatų energija nelabai intensyvi ir tai yra nekenksmingas tyrimas, tačiau nerekomenduojama tirti nėščiųjų pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Bet tuomet, kai įtariama embriono ar nėštumo patologija, ultragarsu tiriama ir ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu.

Pirmasis nėščiosios tyrimas ultragarsu atliekamas besivystančiam nėštumui patvirtinti, nėštumo laikui patikslinti, vaisių skaičiui ir jų gyvybingumui nustatyti,vaisiaus sklaidos trūkumams diagnozuoti. Antrojo ultagarsinio tyrimo metu pažiūrima, kaip vaisius auga, nustatoma vaisiaus padėtis, įvertinama, kiek yra vaisiaus vandenų, nustatomi galimi apsigimimai.

Reikia turėti galvoje, kad echoskopija nėra visagalė. Nors tyrimo metu medikai gali įžvelgti daugybę svarbių dalykų, vis dėlto pamatyti visko neįmanoma. Pasitaiko, kad moterys pyksta, jog medikai neįspėjo apie vaisiaus vystymosi problemas, tačiau mes ne dievai.

Baiminamasi skubos

- Kai nėštumas artėja prie pabaigos, besilaukiančios moterys ima jaudintis dėl priešlaikinio gimdymo. Kokios paprastai būna priešlaikinio gimdymo priežastys ir pasekmės?

- Vienas iš 20 gimdymų yra priešlaikinis. Toks gimdymas būdingas jaunoms moterims iki 20 metų ir moterims, kurioms daugiau kaip 35 metai. Įtakos gimdymo laikui gali turėti socialinės bei ekonominės sąlygos - didesnė rizika nestabilią šeimyninę padėtį turinčioms, pakankamai nepavalgančioms, neturinčioms nuolatinio darbo moterims. Rizika padidėja, jei ankstesnis nėštumas buvo užbaigtas operaciniu būdu, jei moteris anksčiau yra gimdžiusi prieš laiką arba turėjusi tris ir daugiau abortų, jei moteris pastojo dirbtinio apvaisinimo metu. Priešlaikinį gimdymą taip pat gali lemti intensyvus fizinis aktyvumas ar darbas, kenksmingos aplinkos sąlygos, įtemptas protinis darbas. Įtakos gali turėti kūno masės kraštutinumai - rizika pagimdyti per anksti didėja, jei moteris yra itin liesa, jei nėštumo metu priaugo daug svorio. Nėščiosios, kurios neatsisako rūkymo, taip pat rizikuoja kūdikį pagimdyti anksčiau.

Priešlaikiniu gimdymu įvardijamas po 22 nėštumo savaičių įvykęs gimdymas ir gimdymas iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos. Normalaus nėštumo trukmė yra apie 40 savaičių.

Gimdymas ir „vėluoja“

- Ne mažiau nerimauja ir moterys, kurių nėštumo terminas užsitęsia. Žiniasklaidai aprašius keletą skausmingai pasibaigusių istorijų, susirūpinimo dar daugiau.

- Užsitęsęs nėštumas – tai 42 savaites ir daugiau trunkantis nėštumas. Pernešiojimo priežastys iki šiol nevisiškai aiškios. Svarbiausia – nepakankamas gimdos raumenų jaudrumas, todėl laiku neatsiranda sąrėmių ir neprasideda reguliari gimdymo veikla. Tam įtakos turi hormoniniai organizmo pokyčiai – progesterono, palaikančio nėštumą, perteklius ir estrogenų trūkumas.

Pernešioti linkusios pirmąkart gimdančios ir vėliau lytiškai subrendusios vyresnio amžiaus moterys, taip pat nutukusios bei tos, kurioms anksčiau būdavo mėnesinių ciklo sutrikimų. Pagrindinė užsitęsusio nėštumo komplikacija yra lėtinė vaisiaus hipoksija - deguonies badas dėl placentos funkcijos nepakankamumo.

Svarbu tiksliai nustatyti gimdymo terminą. Jeigu nustatomas pernešiojimas ir gimdymo veikla neprasideda savaime, nėščioji guldoma į ligoninės akušerijos skyrių ir jai gimdymo veikla skatinama dirbtinai.

- Kaip galima tiksliau nustatyti datą, kada moteris turi gimdyti?

- Kiekviena moteris turi žymėtis kiekvienų mėnesinių pirmą dieną. Nėščioji taip pat turi užsirašyti datą, kada pirmąkart pajuto vaisiaus judesius, juos stebėti ir skaičiuoti, reguliariai lankytis pas ginekologą, kuris nustatys nėštumo trukmę, įvertins vaisiaus būklę ir nukreips į stacionarą. Svarbu ir laiku atlikti pirmąją echoskopiją. Visiškai normalu, jei vaikas „vėlinasi” 14 dienų. Nėštumui artėjant į pabaigą gali sutrikti placentos veikla, kartu - ir mažylio aprūpinimas maistu bei deguonimi. Jeigu moteris laiku nepastebi pavojaus signalų, kūdikis įsčiose gali žūti, todėl, atėjus nustatytam gimdymo terminui, nėščioji būtinai turi aplankyti medikus, o jos sveikata privalo būti kruopščiai ištirta.