Penktadienį Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) sukvietė Lietuvos autoservisų atstovus į konferenciją-forumą, kuriame šis standartas buvo pristatytas ir aptariamas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Didžiausią dėmesį skiria paslaugų kokybei
Naujojo standarto iniciatoriai teigia, kad šis dokumentas pakeitė 2005 metais patvirtintą standartą, kuris buvo labiau orientuotas į techninę transporto priemonių priežiūros dalį.
„Iki šiol buvęs standartas paseno, jis jau nebeatitiko reikalavimų, todėl norima jį pakeisti ir padaryti šiuolaikiškesnį“, – sako standarto kūrimo darbo grupės vadovas, VGTU Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas doc. dr. Giedrius Garbinčius.
Anot jo, šiuo metu jau parengtas ir visuomenei svarstyti atiduotas naujasis standartas, pavadinimu „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninė priežiūra ir remontas. Paslaugoms keliami reikalavimai“, akcentuoja atliekamų paslaugų kokybę.
Pasak Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinio direktoriaus Roko Knyvos, šis standartas yra orientuotas būtent į tuos automobilių servisus, kurių atliekamų paslaugų kokybė iki šiol „šlubavo“.
„Tai juos paskatins savo atliekamus darbus kilstelėti į aukštesnį lygį. Vartotojams daugiausiai naudos duos paslaugų formato sunorminimas, kuris užtikrina, kad bet kuriame autoservise būtų suteikiamos tinkamos kokybės paslaugos. Taip pat šis dokumentas suteiks daugiau garantijų ir patiems paslaugų teikėjams. Taip siekiama, kad abi dalyvaujančios šalys būtų patenkintos“, – sako R. Knyva.
Daugiau aiškumo abiems pusėms
Naujame standarte numatomi tikslesni atsakomybių aprašymai, kurie įpareigoja autoservisus sudaryti aiškius susitarimus su klientais, kad, jei paslauga būtų atlikta nekokybiškai ar atsirastų kitų nesklandumų, būtų aišku, kieno tai atsakomybė.
„Tai sudarys sąlygas išvengti nesusipratimų, klientams bendraujant su servisų atstovais. Naujasis standartas turėtų palengvinti visą paslaugų teikimo procesą ir leisti išvengti skirtingų interpretacijų ir nesusikalbėjimų“, – sako G. Garbinčius.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius priduria, kad klientai taip pat turės tam tikrų įsipareigojimų ir iš savo pusės.
„Tai liečia ir vartotojus, nes, kai sudaromas susitarimas raštiška forma, atsakomybės yra aiškiai išdėstomos abiem šalims“, – tikina R. Knyva.
Jam pritaria ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) technikos skyriaus patarėjas Olegas Pauliukovas.
„Tarkim, transporto priemonei atliekamas remontas ir savininkui rekomenduojama pasikeisti netinkamas padangas, tačiau šis atsisako tą daryti. Tuomet servisas turi teisę užsakymo paraiškoje parašyti, kad transporto priemonė yra nesaugi. Paslaugų gavėjas pasirašo, kad prisiima atsakomybę dėl to. Jei įvyktų nelaimė, atsakomybė tektų klientui, o ne autoservisui“, – paaiškina O. Pauliukovas.
