Vis tik, jos teigimu, skaitymas yra gyvybiškai svarbus, o norintis skaityti visuomet ras tam laiko ir galimybių. Mintimis apie skaitomas knygas B. Tiškevič noriai dalinasi ir socialiniuose tinkluose, kur nuo šių metų pradžios pati sau išsikėlė iššūkį – pradėti daugiau skaityti. O kad neliktų tokių pasiteisinimų kaip „nėra laiko“, knygas ji skaito telefone, naudodama lietuviškos skaitymo platformos „Milžinas“ programėlę.
Skaitymas įtraukė nuo mažens
„Skaitymas man yra labai svarbus nuo pat vaikystės. Dabar, kai skaitau mažiau arba neskaitau išvis, mane apima vidinis gėdos jausmas. Imu jausti, kaip skursta kalba, kaip neturiu, ką papasakoti žmonėms, kaip idėjos tampa labai nuobodžios ir žemiškos. Man knygos reikalingos tam, kad palaikytų mano mintis geroje fizinėje formoje“, – savo santykį su knygomis atskleidžia B. Tiškevič.
Pašnekovė pasakoja, kad vaikystėje visi jos pasiekimai mokykloje būdavo pažymimi nauja mamos nupirkta knyga, o tarp mėgstamiausių skaitinių buvo lietuvių sakmės ir pasakos.
„Vaikystėje turėjau kone visas lietuviškų pasakų, sakmių ir legendų knygas. Vėliau susidomėjau dienoraščio žanro literatūra. Ypač patiko „Ana Frank dienoraštis“. Knygos itin gelbėjo paauglystėje. Būdavo, vasarą visi draugai išvažiuoja į kaimus, o aš guliu ir skaitau knygas. Dabar tuo labai džiaugiuosi, nes knygos man padarė didžiulę įtaką“, – sako B. Tiškevič.
Paauglystėje aktorė, TV ir radijo laidų vedėja sako susidomėjusi pasaulio literatūros klasikais – buvo didelė Hermano Hesės kūrybos gerbėja, o itin didelę įtaką jai padaręs rašytojo romanas „Demianas“.
Turi didžiausių autoritetų trejetą
„Demianas“ man buvo neįtikėtino svarbumo knyga. Beveik visą ją sau buvau persirašiusi į užrašų knygutę. Šis romanas neabejotinai labai pakeitė mano mąstymą. Puoliau skaityti ir kitas H. Hesės knygas – labai įsiminė „Stepių vilkas“. Tai buvo paauglystėje, o pastaruoju metu man didžiausią įtaką daro psichologinės knygos, padedančios pažinti save ir supantį pasaulį. Pavyzdžiui, tokios yra visos Alice Miller knygos“, – pasakoja ne vieno socialinio projekto iniciatorė.
Be minėtų knygų B. Tiškevič išskiria, kaip pati sako, tris didžiuosius savo autorius, prie kurių kūrybos, tikina, visuomet sugrįšianti ir visuomet ją mylėsianti. Tai – Vilniuje gimęs rašytojas Romain Gary, lenkų poetė ir eseistė, Nobelio premijos laureatė Vislava Šimborska ir lenkų romanistas bei dramaturgas Vitoldas Gombrovičius.
„Labai žavi R. Gary žvilgsnis į pasaulį protingo vaiko akimis. R. Gary tikras jautraus, lengvo ir išmintingo žodžio meistras. Lenkiuosi jo plunksnai. Žinoma, išskirčiau ir V. Šimborską. Jos poezija – šmaikšti, aštri ir labai tiksli. Kartu su V. Gombrovičiumi – tai trys didieji mano autoriai, kurių visą gyvenimą ieškosiu viso pasaulio knygynuose ir bibliotekose“, – savo favoritus literatūros pasaulyje vardina pašnekovė.
Popierinius puslapius į skaitmeninius keičia vardan patogumo
Anot B. Tiškevič, apskritai knyga žmogui gali duoti labai daug – platų žodyną, vaizduotę, humoro jausmą, daug peno pamąstymui. Jos įsitikinimu, knyga gali netgi išgelbėti, pakeisti žmogaus gyvenimą ir patį žmogų. Pašnekovė sako kalbanti iš patirties, o skaitydama kai kurias knygas iš tiesų yra patyrusi esminių lūžių savo gyvenime. Be to, dažnai reikiama knyga B. Tiškevič tarsi pati patenka į rankas reikiamu metu.
„Kartais, kai reikalingas tam tikras atsakymas, tiesiog ateinu į knygyną, atsistoju prie psichologijos skilties ir paimu knygą. Dažniausiai tai ir būna būtent ta knyga, kuri man buvo reikalinga tą akimirką“, – sako TV bei radijo laidų vedėja ir aktorė.
Tiesa, vis dažniau įprastą knygyną B. Tiškevič iškeičia į skaitmeninį, o popierines knygas į elektronines. Tampant vis sudėtingiau atrasti laiko skaitymo malonumui, tai tampa kone neišvengiama.
„Iš tiesų nėra lengva priprasti prie el. knygų, tačiau naudoti jas yra daug patogiau. Anksčiau turėjau nešioti dideles rankines, kad ten galėtų tilpti viena ar kelios knygos. Būdavo, kad ir knygos formatą rinkdavausi pagal rankinės formą. Dabar tokios problemos nebėra. Galiu skaityti bet kada ir bet kur – stovėdama eilėje parduotuvėje, autobuse. Laukdama į susitikimą vėluojančio žmogaus spėju perskaityti kokius penkis puslapius. Tai yra išties patogu. Be to, patinka mintis, kad tokiu būdu tausoju popierių ir medžius“, – mintimis dalijasi B. Tiškevič.
Noras skaityti – didesnis už kliūtis
Nors ideali skaitymo aplinka B. Tiškevič yra sterili, maksimaliai susikaupti leidžianti erdvė, kurioje niekas nelaksto ir nekalba, tačiau, jei knyga labai įtraukia, aplinka pašnekovei dažnai tampa ir visai nesvarbi.
„Galiu prisipažinti, kad labai sudominusią knygą esu skaičiusi ir svečiuose, paslapčiomis palindusi po stalu. Dabar, besinaudodama „Milžino“ programėle, galiu skaityti bet kur. Be abejo, skaitant el. knygą trūksta popierinės knygos laikymo rankose pojūčio, knygos kvapo, viso to magiško proceso. Tačiau privalumai akivaizdūs – labai patogu skaityti bet kur ir bet kada, ekologiška, patikusių citatų nereikia nusirašinėti ranka, galima labai lengvai nusikopijuoti patikusią vietą ir tuoj pat pasidalinti su žmonėmis“, – tradicinės ir elektroninės knygos formatus lygina B. Tiškevič.
Būdama didele skaitymo entuziastė, B. Tiškevič skeptiškai vertina nuomones, kad lietuviams knygos yra sunkiai prieinamos, jų pasirinkimas per mažas, o dėl to žmonės ir neskaito.
„Esu daug kartų girdėjusi, kad knygos yra labai brangios, dėl to daliai žmonių jos yra neprieinamos. Galbūt tai ir turi tam tikros įtakos, tačiau juk visuomet yra nuostabios bibliotekos, galima su draugais susimesti po porą eurų ir nusipirkti bendrą knygą, dalintis. Taip pat veikia panaudotų knygų knygynai, galima aptikti įvairių nuolaidų. Manau, jei žmogus tikrai nori – jis ras, kaip gauti knygų ir skaityti“. – įsitikinusi B. Tiškevič.
Paklausta, ar turėdama daug sekėjų socialiniuose tinkluose, mėgstanti rašyti įvairiomis temomis, pati nesvarsto apie knygos rašymą, Beata šypteli.
„Žinoma, pasvajoju, bet kol kas nieko daugiau pasakyti negaliu“, - pokalbį pabaigia B. Tiškevič.
